Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad parlamentas turi reaguoti į tyrimų žurnalistų naujoje knygoje atskleistas Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos aplinkybes, nes reakcija į jas nulems prieš kelerius metus įteisinto pranešėjo instituto ateitį Lietuvoje.
„Nuo to, kaip bus reaguojama į knygoje aprašytus įvykius, priklausys pranešėjo instituto ateitis Lietuvoje. Neturėtų visgi būti taip, kad žmogus sutrypiamas po to, kai pasitiki, visų pirma, įstatymais, daro tam tikrus sprendimus, bet nesulaukia iš esmės jokios rimtesnės reakcijos ar netgi dėmesio“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamento vadovė.
„Šita dalis, man rodos, yra svarbi, todėl Seimas turėtų reaguoti“, – pridūrė ji.
Taip Seimo pirmininkė komentavo vasarį išleistoje Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ pateikiamą tuometinio žvalgybos pareigūno liudijimą, jog VSD vadovybė žodžiu davė nurodymus atlikti tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos patikrinimą.
Prezidentas savo ruožtu kartoja, kad nei pats, nei per savo atstovus neprašęs saugumiečių tikrinti jo komandos rinkimų metu.
Prezidentas savo ruožtu kartoja, kad nei pats, nei per savo atstovus neprašęs saugumiečių tikrinti jo komandos rinkimų metu
Knygoje pateikiamas aukštas pareigas VSD užėmusio pareigūno liudijimas, jog jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis popieriaus lapus su daugybe pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“.
Nors VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateikė raštą, kad buvo tikrintos visų kandidatų į prezidentus komandos ir rinkiminiai štabai, D. Pancerovas ir B. Davidonytė savo knygoje cituoja minėtą pranešėją, kuris tvirtino, jog tikrintas buvo tik G. Nausėdos štabas ir galimi rėmėjai.
Pranešėjas taip pat knygai liudijo, jog VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis patvirtino, kad sąrašai buvo gauti iš paties G. Nausėdos.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, 2020 metais, kai parlamentaras Vytautas Bakas pirmą kartą paskelbė apie minimą pranešėją ir jo turimą informaciją, Seimas į situaciją pažiūrėjo nepakankamai rimtai.
Pasak jos, pavasario sesijoje parlamentarai galėtų imtis kelių žingsnių, pavyzdžiui, išsikviesti tam tikrus pareigūnus atsakyti į klausimus, situaciją galėtų aiškintis NSGK, gali būti pradėtas ir parlamentinis tyrimas.
„Jei tokia (parlamentinio tyrimo komisija – BNS) būtų kuriama, man atrodo labai svarbu, kad būtų labai aiškiai, preciziškai suformuoti klausimai, ką ji tirtų“, – teigė Seimo vadovė.
Minimas VSD pareigūnas buvo gavęs pranešėjo statusą, tačiau paliko tarnybą, kai vykstant departamento pertvarkai buvo likviduotas jo vadovaujamas padalinys.
Lietuvoje pranešėjų apsauga taikoma nuo 2019 metų, institutas skirtas apsaugoti asmenis, pranešusius apie korupciją ar kitokius pažeidimus valstybės įstaigose.
Pranešėjus draudžiama atleisti iš darbo, pažeminti pareigose, sumažinti atlyginimą, taip pat bauginti, priekabiauti ar grasinti susidoroti.
