Baudžiamajame kodekse – daugiau kriterijų atpažinti „neapykantos ir smurto kurstymą”

Seimas ėmėsi pildyti Baudžiamąjį kodeksą, numatantį atsakomybę už neapykantos nusikaltimus.

Pagal teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teikimą, baudžiamoji atsakomybė grėstų ne tik už diskriminavimą amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, bet ir dėl odos spalvos, etninės kilmės.

„Pro­jek­to tiks­las yra pa­ša­lin­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos iden­ti­fik­tuo­tas bū­tent per­kė­li­mo į na­cio­na­li­nę tei­sę spra­gas“, – šią savaitę Seime pateikdama projektą sakė ministrė.

Jam Seimas po pateikimo pritarė bendru sutarimu ir nutarė toliau svarstyti pavasario sesijoje.

Šiuo metu galiojančiame Baudžiamajame kodekse „odos spalvos“ ir „etninės kilmės“ kriterijai nėra tiesiogiai įtraukti tarp priežasčių, dėl kurių veika laikoma neapykantos ir smurto kurstymu.

Europos Komisijos vertinimu, „odos spalva“ ir „etninė kilmė“ ES Tarybos pamatiniame sprendime yra aiškiai įtvirtinti kaip atskiri kriterijai, atsieti nuo tokių kriterijų kaip rasė, kilmė ar tautybė, todėl jie turėtų būti išskirti ir nacionalinėje teisėje.

Anksčiau E. Dobrovolska yra sakiusi, kad pakeitimai leis „efektyviau kovoti su homofobija, rasizmu, ksenofobija ar religiniu nepakantumu ir užkirsti kelią priešiškumo bei smurto apraiškoms“.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, dabar neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais laikomi tie atvejai, kai neapykanta yra nukreipta į asmenį dėl jo amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Už tai baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.