„Kai kurių savo priešų nekenčiu ir visada nekęsiu“, – pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, paklaustas, ar Dievo teismo akivaizdoje galėtų jiems atleisti, jeigu nuo to priklausytų jo patekimas į dangų. Prezidento atsakymas sukėlė diskusiją tarp katalikų: Niujorko kunigas perspėjo, kad žmogus, mirštantis neapkęsdamas savo priešų, rizikuoja savo amžinuoju likimu, o dalis katalikų sukritikavo patį žurnalistą už tai, kad tokius asmeniškus klausimus prezidentui uždavė per nacionalinę televiziją.
Lapkričio 8 d. interviu laidos „60 Minutes“ korespondentas katalikas Rossas Douthatas (Rosas Dautatas) pokalbį nuo politikos nukreipė į mirties, tikėjimo ir Evangelijos raginimo atleisti temas. Jis D. Trumpo paklausė, ar šis galėtų mylėti savo priešus ir jiems atleisti, pavyzdžiui, buvusiam Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktoriui Jamesui Comey (Džeimsui Koumiui) ir buvusiai JAV Atstovų Rūmų pirmininkei Nancy Pelosi (Nensi Pelosi), jeigu nuo to priklausytų galimybė patekti į dangų.
D. Trumpas atsakė vis dar nekenčiantis kai kurių savo priešų dėl to, ką pavadino teisės sistemos pavertimu ginklu prieš jį. R. Douthatas paklausė dar kartą, ar Dievo teismo akivaizdoje, po visko, kas prezidentui buvo duota, jis vis dėlto negalėtų atleisti bent kai kuriems savo priešams. „Ar galiu būti atviras? Tikriausiai dabar to negaliu padaryti, nes kai kurių savo priešų nekenčiu ir visada nekęsiu“, – atsakė D. Trumpas.
Kunigas: neapykanta nėra iš Dievo
Niujorko Šv. Juozapo bažnyčios klebonas kunigas Geraldas Murray’us (Džeraldas Maris) EWTN News teigė besimeldžiantis, kad prezidentas „suprastų, jog žmogus, kuris miršta nekęsdamas savo priešų, rizikuoja netekti Kristaus kvietimo įžengti į Dievo akivaizdą danguje“. Pasak kunigo, D. Trumpas, kaip tikintis krikščionis, žino Kristaus įsakymą mylėti priešus ir atleisti persekiotojams.
„Neapykanta nėra iš Dievo. Neapykanta žeidžia patį nekenčiantį žmogų. Atleidimas priartina jį prie Kristaus, kuris atleido visiems, kurie jo nekentė“, – pabrėžė G. Murray’us. EWTN News taip pat priminė katalikų mokymą, kad atleidimas krikščioniui nėra pasirenkamas dalykas, o Jėzus Evangelijoje ragina: „Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus“ (Mt 5,44).
Katalikų Bažnyčios katekizme pabrėžiama gailestingumo ir atleidimo svarba žmogaus santykiui su Dievu. Bažnyčios mokymu, atkaklus atsisakymas atleisti kelia pavojų žmogaus sielai.
Atleisti priešams – vienas sunkiausių Kristaus įsakymų
Dominikonas kunigas Gabrielis Mosheris (Geibrielis Mošeris) EWTN News svarstė, kad palankiai susiklostęs D. Trumpo gyvenimas gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių jam sunku atleisti. R. Douthatas per interviu buvo užsiminęs, kad visa, ką prezidentas gyvenime yra gavęs, turėtų padėti jam atrasti savyje gebėjimą atleisti savo priešams.
Tačiau G. Mosheris atkreipė dėmesį į kitokią savo patirtį: „Tie, kurie daug kentėjo ir neturėjo galios siekti atpildo, išsiugdo didesnį gebėjimą atleisti nei kiti.“ Pasak jo, Kristaus reikalavimas atleisti priešams yra vienas sunkiausių krikščioniškojo gyvenimo uždavinių.
„Tai vienas sunkiausių Kristaus įsakymų. Jis reikalauja pažeidžiamumo, kuriam, galbūt, prezidento Trumpo gyvenimo būdas nepalieka daug erdvės“, – aiškino dominikonas. Jis pridūrė: „Kuo labiau susivienijame su Kristumi jo kančioje, tuo labiau tampame panašūs į Tą, kuris, nukryžiuotas ant pergalingojo Kryžiaus, atleido savo priešams.“
Trumpas: „Nenoriu patekti į pragarą“
R. Douthatas prezidento taip pat paklausė, kas, jo manymu, nutiks po mirties. „Turite omenyje, kur pateksiu?“ – perklausė D. Trumpas ir pridūrė: „Esu religingas žmogus, taigi teoriškai pateksiu į dangų.“
Žurnalistui tiesiai paklausus, ar prezidentas mano pateksiantis į dangų, D. Trumpas atsakė: „Tikiuosi. Nenoriu patekti į pragarą.“ Po interviu dalis katalikų suabejojo, ar R. Douthatui derėjo tokius asmeniškus klausimus prezidentui užduoti per nacionalinę televiziją.
Hillsdale’o koledžo katalikų mokslininkas Mattas Mehanas teigė manantis, kad žurnalisto ketinimas buvo geranoriškas ir garbingas, tačiau, jo žodžiais, „vien ketinimo nepakanka“. Jis tvirtino, kad R. Douthatas neturėjo viešai užduoti prezidentui tokių „itin asmeniškų klausimų“, o D. Trumpo pastatymą į tokią padėtį pavadino „nežmonišku“.
Etikos ir viešosios politikos centro (Ethics and Public Policy Center) bendradarbė Luma Simms taip pat kritikavo tokį klausimų pobūdį. Jos teigimu, bandymas per televiziją viešai narstyti žmogaus sielą „nėra nei garbingas, nei pagarbus kitam žmogui“.
Kultūros apžvalgininkė Laura Stalberg Gigliotti, rašanti Peachy Keenan slapyvardžiu, atkreipė dėmesį į tai, kaip sunku įgyvendinti krikščioniškąjį raginimą atleisti. „Kristaus raginimas mylėti ne tik savo artimuosius, bet ir priešus – tuos, kurie tave įskaudino, žudė, šmeižė, – yra sunkiausias visos krikščionybės mokymas“, – pažymėjo ji.
„Pillar Catholic“ redaktorius J. D. Flynnas svarstė, kad R. Douthatui galbūt pavyko paskatinti D. Trumpą susimąstyti, ar nenoras atsisakyti kartėlio galiausiai netaps jo pražūtimi. „Tikiuosi, Rossas pasėjo sėklą ir mumyse“, – pridūrė jis, primindamas visiems žmonėms bendrą iššūkį atsisakyti nuoskaudų ir atleisti.
