Per dvi intensyvias apaštalinės kelionės Argentinoje dienas Leonas XIV kalbėjo apie darbą, žmogaus orumą, dirbtinio intelekto keliamus iššūkius, religijų dialogą, vyskupų bendrystę ir pašaukimo ištvermę. Buenos Airėse jis susitiko su seksualinio išnaudojimo aukomis, darbo pasaulio ir religinių bendruomenių atstovais, o Kordoboje ragino katalikus siekti šventumo ir perspėjo kunigus bei vienuolius, kad tarnystės rutina neturi užgožti gyvo santykio su Kristumi.
Lapkričio 9 d. – susitikimas su seksualinio išnaudojimo aukomis
Pirmadienį popiežius Leonas XIV susitiko su penkiais žmonėmis, kurie vaikystėje ar paauglystėje patyrė dvasininkų arba kitų Bažnyčios institucijų narių seksualinį išnaudojimą. Su kiekvienu jų popiežius kalbėjosi atskirai, išklausė jų pasakojimus apie skaudžias patirtis ir pasiūlymus, kaip Bažnyčioje stiprinti gijimo procesus.
Susitikimas truko ilgiau nei valandą. Atsisveikindamas Leonas XIV visus palaimino, padėkojo už susitikimą ir tikėjimo liudijimą, išreiškė artumą ne tik jiems, bet ir kitoms aukoms, su kuriomis negalėjo susitikti, bei patvirtino pasiryžimą stiprinti apsaugos priemones Bažnyčioje.
Ekonomika turi tarnauti žmogui
Tą pačią dieną Argentinos katalikų universitete Buenos Airėse Leonas XIV susitiko su darbininkais, tarnautojais, verslininkais, profesinių sąjungų ir liaudies judėjimų nariais bei akademinės bendruomenės atstovais.
Popiežius priminė Jono Pauliaus II enciklikos „Laborem exercens“ mokymą, kad žmogus savo darbu dalyvauja Kūrėjo veikloje. Pasak Leono XIV, žmogus yra ekonominio ir socialinio gyvenimo kūrėjas, centras ir tikslas, todėl ekonomika turi tarnauti žmogui, o ne žmogus ekonomikai.
Atimti iš žmogaus galimybę dirbti, pabrėžė popiežius, reiškia ne tik atimti pajamas, bet ir sužeisti jo orumą, apriboti galimybę prisidėti prie visuomenės gyvenimo ir stumti jį į atskirtį. Todėl ekonomikos augimas turi būti neatsiejamas nuo visapusiško žmogaus vystymosi.
Kalbėdamas apie verslą Leonas XIV priminė argentiniečio verslininko, kandidato į palaimintuosius Enrique’ės Shaw pavyzdį. Jis pabrėžė, kad įmonė nėra vien gamybos mechanizmas ar kapitalo kaupimo priemonė, bet žmonių bendruomenė, kurios nariai pašaukti augti drauge. Kai pelnas tampa vieninteliu sėkmės kriterijumi, įmonė, pasak popiežiaus, praranda žmogiškąjį veidą.
Leonas XIV taip pat perspėjo dėl dirbtinio intelekto ir automatizacijos poveikio darbo vietoms. „Algoritmas negali pakeisti žmogaus gebėjimo vertinti ir spręsti, taip pat negali pakeisti savaiminės darbuotojo fizinio buvimo ir jo pastangų vertės“, – sakė jis. Popiežiaus teigimu, technologijos visada turi būti pavaldžios etikai.
Baigdamas susitikimą Leonas XIV paragino ginti žmogaus orumą, skatinti bendrąjį gėrį, pripažinti visuotinę gėrybių paskirtį, puoselėti solidarumą ir subsidiarumą, kad būtų kuriama „meilės civilizacija“.
Religijos pašauktos kurti susitikimo kultūrą
Vėliau popiežius susitiko su įvairių krikščioniškų konfesijų ir kitų religinių bendruomenių vadovais. Jis kalbėjo apie Argentinos tapatybę, susiformavusią iš skirtingų etninių grupių, kultūrų ir religijų, bei pabrėžė, kad religija gali būti ne susiskaldymo šaltinis, o susitikimo ir bendro įsipareigojimo visuomenei pagrindas.
Leonas XIV išskyrė tris religijos vaidmenis – saugoti žmogaus orumą, išreikšti žmogaus laisvę ir puoselėti viltį. Jis ragino saugoti kūriniją: „Mes nesukūrėme žemės, nesunaikinkime savo rankomis „sodo“, kurį mums patikėjo Kūrėjas!“
Popiežius taip pat perspėjo dėl viešpatavimo, tuščiagarbystės ir karo stabų. „Tikrasis jo galios vardas yra meilė, meilė, kuri nežino pabaigos“, – kalbėjo Leonas XIV apie Dievą, kviesdamas religines bendruomenes prisidėti prie teisingesnės ir taikesnės ateities kūrimo.
Mišparai Buenos Airių katedroje
Pirmadienio programą Leonas XIV baigė Mišparais Buenos Airių katedroje kartu su Argentinos vyskupais ir sinodinių komandų nariais.
Popiežius susiejo šį susitikimą su Laterano Šv. Jono bazilikos pašventinimo metinėmis ir pabrėžė Bažnyčios bendrystę su Petro Sostu. Jis taip pat priminė, kad Buenos Airių arkivyskupo sostą prieš išrinkimą popiežiumi užėmė Pranciškus.
„Bendrystė, kylanti iš Švenčiausiosios Trejybės slėpinio, vienija vyskupus tarpusavyje ir su Petro įpėdiniu“, – sakė Leonas XIV. Jis ragino Argentinos vyskupus ir sinodines komandas klausytis vieniems kitų ir drauge atpažinti, ko Šventoji Dvasia prašo šiandienos Argentinos Bažnyčios.
Lapkričio 10 d. – Mišios Kordoboje
Antradienį Leonas XIV iš Buenos Airių atvyko į Kordobą, esančią maždaug už 700 kilometrų į šiaurės vakarus nuo sostinės. Ten jis aukojo Mišias erdvioje aikštėje karo aviacijos mokyklos teritorijoje.
Homilijoje popiežius priminė, kad Kordoba buvo pirmosios XVI amžiuje Argentinoje įkurtos vyskupijos centras. Jis ragino dabartinius Argentinos katalikus tęsti šalyje susiformavusią šventumo tradiciją.
„Visi esame pašaukti į šventumą. Būtent toks yra mūsų uždavinys šioje žemėje: pasiekti tobulą vienybę su Dievu“, – sakė Leonas XIV. Pasak jo, šventumo pašaukimas kartu yra ir misionieriškas – krikščionys turi kitiems atskleisti grožį, kurį patys pažino susitikę su Kristumi.
Popiežius paminėjo su Argentina susijusius šventuosius ir palaimintuosius – šv. Juozapą Brochero, pirmąją Argentinos šventąją Mariją Antoniją de Paz y Figueroa, vadinamą Motina Antula, ir palaimintąjį kardinolą Eduardą Pironio.
„Visi šie šventieji ir palaimintieji jau įvykdė savo misiją žemėje. Šiandien mums tenka užduotis sekti jų paliktu šviesiu šventumo pėdsaku“, – pabrėžė popiežius.
Kordoboje – apie pašaukimą, nuovargį ir dvasinį atsinaujinimą
Lapkričio 10-osios popietę Leonas XIV prie Kordobos katedros susitiko su arkivyskupijos ir kaimyninių vyskupijų ganytojais, kunigais, vienuoliais, seminaristais, diakonais ir sielovados darbuotojais.
Kreipdamasis į susirinkusiuosius popiežius priminė stiprią Argentinos Bažnyčios jėzuitiškų dvasinių pratybų tradiciją, susijusią su Motina Antula, šv. Juozapu Brochero ir Pranciškumi.
Leonas XIV pabrėžė, kad pirmiau už bet kokią pareigą, tarnystę ar užduotį krikščionio gyvenime yra Kristaus kvietimas. „Iš mūsų atsakymo „Taip“ išplaukia visa kita“, – sakė jis. Tačiau, anot popiežiaus, ilgainiui gali nutikti paradoksalus dalykas – daug dirbdamas dėl Dievo žmogus gali vis mažiau laiko skirti pačiam buvimui su Juo.
Todėl Leonas XIV ragino nuolat grįžti prie pašaukimo ištakų ir sąžiningai pažvelgti į savo vidinį gyvenimą: „Kur atsirado netvarka? Ar nejučia netapome kietaširdžiais? Ar kas nors po truputį neatima mūsų laisvės? Ar nepradėjome teisinti elgesio, kurį žinome esant netinkamu?“
Popiežius taip pat priminė, kad Argentinos Bažnyčia jautriai atsiliepia į alkį, neteisingumą, ligą, vienatvę, bedarbystę ir oraus gyvenimo stoką. Tačiau, pasak jo, Bažnyčia negali tapti vien humanitarine agentūra ar nevyriausybine organizacija – didžiausia jos dovana kenčiančiam žmogui yra pats Viešpats.
Atskiras dėmesys skirtas nuovargio, abejonių ir dvasinės sausros laikotarpiams kunigų ir pašvęstųjų gyvenime. „Kunigiškajame ir pašvęstajame gyvenime būna tarpsnių, kai paprastas „pasilikimas“ pats savaime yra labai konkreti dovanos forma. Net ir kęsdami abejones bei nuovargį toliau visu savo gyvenimu sakome: „Štai aš““, – kalbėjo Leonas XIV.
Baigdamas susitikimą popiežius ragino dvasinių pratybų patirtį paversti konkrečiu gyvenimo atsinaujinimu: „Ištyrę savo gyvenimą Dievo akivaizdoje, turime jį gyventi kaip perkeisti asmenys. Grįžkime į savo bendruomenes su viltimi, laisve ir troškimu toliau tarnauti.“
