JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį sustabdė karinę pagalbą Ukrainai, pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas, taip stiprindamas spaudimą Kyjivui susitarti dėl taikos derybų su Rusija.
Šis žingsnis žengtas praėjus vos kelioms dienoms po neeilinio D. Trumpo, siekiančio greitai užbaigti karą, ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ginčo.
Anksčiau pirmadienį žurnalistų paklaustas D. Trumpas atsisakė atmesti galimybę sustabdyti pagalbą, tačiau bet koks JAV ginklų srauto į fronto liniją nutrūkimas greitai susilpnintų Ukrainos galimybes atremti Rusijos invaziją.
„Prezidentas aiškiai pasakė, kad jo tikslas – taika. Mums reikia, kad mūsų partneriai taip pat būtų pasiryžę siekti šio tikslo“, – naujienų agentūrai AFP sakė Baltųjų rūmų šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Sustabdome ir peržiūrime savo pagalbą, kad užtikrintume, jog ji prisideda prie sprendimo“, – pridūrė pareigūnas.
D. Trumpas pirmadienį taip pat perspėjo, kad ilgai nesitaikstys su V. Zelenskio retorika ir pabrėžė, kad Ukrainos vadovas turėtų labiau vertinti JAV paramą.
Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas sakė, kad V. Zelenskis „ilgai neužsibus“, jei nebus susitarta dėl paliaubų su Maskva.
Laikraštis „The New York Times“ rašė, kad šis sustabdymas įsigaliojo nedelsiant ir turi įtakos šimtams milijonų dolerių vertės ginkluotei, kuri šiuo metu siunčiama į Ukrainą.
V. Zelenskis savo ruožtu pirmadienį pareiškė, kad nori kuo greičiau užbaigti karą savo šalyje.
Šis komentaras nuskambėjo po to, kai Ukrainos prezidentas apkaltino Rusiją, kuri 2014-aisiais įsiveržė į Ukrainą ir 2022-aisiais smarkiai išplėtė invaziją, kad ji rimtai nesirengia siekti taikos.
V. Zelenskis tvirtino, kad griežtos saugumo garantijos yra vienintelis būdas užbaigti karą.
Tačiau D. Trumpo pozicija lėmė pasikeitusį požiūrį į JAV paramą Ukrainai ir Vašingtono sąjungininkėms plačiąja prasme ir sukėlė susirūpinimą dėl Jungtinių Valstijų atsigręžimo į Rusiją.
Suteikė Rusijai „tik liūdesį“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad atnešė Rusijai „tik liūdesį“, taip jis pokalbyje su žurnalistais reagavo į kaltinimus simpatijomis Rusijai, jo kalbą transliavo „Fox News“.
„Rusijai suteikiau tik liūdesį. Daviau jiems sankcijas ir Javelinus Ukrainą“, – pažymėjo Baltųjų rūmų šeimininkas.
D. Trumpas teigia, kad yra kaltinamas pagalba Maskvai, nors jo sprendimas sugriežtinti sankcijas ir ginklų tiekimą padėjo išgelbėti Kijevą.
Kokainas Baltuosiuose rūmuose
Baltuosiuose rūmuose rastas kokainas priklausė buvusiam JAV vadovui Joe Bidenui (Džo Bidenui) arba jo sūnui Hunteriui (Hanteriui), interviu leidiniui „The Spectator“ sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Na, arba Joe (Bidenas – red. pastaba), arba Hunteris. Galbūt Joe“, – sakė jis, komentuodamas incidentą dėl kokaino.
D. Trumpas pridūrė, kad toje vietoje, kur buvo rastas kokainas, visi pirštų atspaudai buvo nuvalyti. Kartu jis pažadėjo išnagrinėti šį incidentą.
„Aš tai išnagrinėsiu, nes ten įvyko kažkas blogo… kažkas blogo.“ – pareiškė Jungtinių Valstijų prezidentas.
2023 m. liepos 2 d. Slaptoji tarnyba Baltuosiuose rūmuose rado įtartinų baltų miltelių, kurie, kaip paaiškėjo, buvo kokainas. Po to buvo paskelbta evakuacija, JAV prezidento Joe Bideno tuo metu Baltuosiuose rūmuose nebuvo.
Laikraštis „New York Post“ tuomet rašė, kad prieš pat miltelių aptikimą Baltuosiuose rūmuose buvo prezidento sūnus Hanteris Baidenas, pagarsėjęs skandalais, susijusiais su narkotikais ir korupcija.
Praėjusių metų liepos 13 d. policija pranešė, kad Slaptoji tarnyba baigė tyrimą dėl incidento su kokainu Baltuosiuose rūmuose, tačiau negalėjo nustatyti, kaip jis atsirado prezidento rezidencijoje.
Laikraštis „The New York Post“ pernai rugpjūtį pranešė, kad maišelis su kokainu priklausė vienam Bideno šeimos aplinkos žmogui, o pats valstybės vadovas žino, kieno tai buvo narkotikai.
Muitai Kanadai ir Meksikai
Į JAV importuojamoms Kanados ir Meksikos prekėms antradienį įsigaliojo dideli muitai, pasibaigus JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatytam terminui, per kurį valstybėms nepavyko sudaryti susitarimo.
Dėl naujausių muitų gali sutrikti tiekimo grandinės.
Vasarį D. Trumpas paskelbė ir vėliau atidėjo muitus importui iš svarbių prekybos partnerių Kanados ir Meksikos, kaltindamas jas nesugebėjimu sustabdyti nelegalios imigracijos ir prekybos narkotikais.
Šie tarifai yra respublikono atsakas į, jo žodžiais tariant, negebėjimą susidoroti su tokių narkotikų kaip fentanilis kontrabanda į Jungtines Valstijas.
JAV akcijų rinkos pirmadienį smuko po to, kai D. Trumpas žurnalistams pareiškė, kad šalies kaimynėms nebeliko galimybių išvengti mokesčių.
Muitai paveiks daugiau kaip 918 mlrd. dolerių (876 mlrd. eurų) vertės JAV importą iš abiejų šalių.
D. Trumpas pirmadienį taip pat pasirašė įsaką padidinti anksčiau Kinijai įvestą 10 proc. tarifą iki 20 proc., taip papildant šiuo metu taikomus mokesčius įvairioms kiniškoms prekėms.
Pekinas įspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių prieš naujus tarifus, kad apsaugotų savo interesus.
Kinija antradienį pareiškė, kad nuo kitos savaitės, keršydama už Vašingtono padidintus mokesčius, taikys papildomus 15 proc. tarifus įvairiems iš Jungtinių Valstijų importuojamiems žemės ūkio produktams.
Ekonomistai įspėja, kad dėl muitų kaina vartotojams gali padidėti, o ekonomikos augimas ir gyventojų užimtumas – sumažėti.
Plataus masto muitai, ypač Kanadai ir Meksikai, taip pat gali sutrikdyti pagrindinių sektorių, pavyzdžiui, automobilių ir statybinių medžiagų, tiekimo grandines, todėl gali padidėti namų ūkių išlaidos.
Tai gali apsunkinti D. Trumpo pastangas įgyvendinti savo kampanijos pažadus sumažinti kainas amerikiečiams.
D. Trumpas pirmadienį žurnalistams sakė, jog Kanada ir Meksika turėtų „statyti savo automobilių gamyklas, atvirai kalbant, ir kitus dalykus Jungtinėse Valstijose“, kad joms nebūtų taikomi jokie muitai.
Buvę JAV pareigūnai mano, kad D. Trumpo muitai, įvedami dėl tokių narkotikų kaip fentanilis, yra priemonė socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti, kartu teisiškai pateisinant greitus veiksmus.
Pasak analitikų, Vašingtonas taip pat siekia daryti įtaką ir perbalansuoti prekybos ryšius.
Tačiau nepaprastųjų ekonominių įgaliojimų naudojimas nustatant muitus Kanadai, Meksikai ir Kinijai yra naujas žingsnis, dėl kurio gali būti iškelta bylų.
Kanadiečių ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) pirmadienį pažadėjo Vašingtonui įvesti atsakomuosius 25 proc. tarifus ir pareiškime nurodė: „Kanada neleis, kad šis nepagrįstas sprendimas liktų be atsako.“
Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum (Klaudija Šeinbaum) sakė, kad jos šalis turi planų nenumatytiems atvejams.
D. Trumpo dvigubai didesni tarifai jau sulaukė pramonės atstovų pasipriešinimo.
JAV nacionalinės mažmeninės prekybos federacija įspėjo, kad kol Kanadai ir Meksikai bus taikomi muitai, amerikiečiai bus priversti daugiau mokėti už prekes.
