Brazilijos Paranos popiežiškojo katalikų universiteto (PUCPR) rektorius, brolis maristas Rogerio Renato Mateucci (Rožerijus Renatas Mateučis), žuvo per nelaimingą atsitikimą Jungtinėse Valstijose. Spalio 16 d. Arizonoje jam į galvą pataikė nuo pastato stogo atitrūkusi dalis.
Nelaimė įvyko netoli Skotsdeilo esančioje garsaus amerikiečių architekto Franko Lloydo Wrighto (Frenko Loido Raito) rezidencijoje „Taliesin West“. Pranešama, kad R. R. Mateucci dalyvavo ekskursijoje po istorinę rezidenciją, kai stiprus vėjas nuplėšė dalį stogo.
Nuo stogo atitrūkusi konstrukcijos dalis pataikė R. R. Mateucci į galvą. Pranešama, kad jis žuvo vietoje.
Franko Lloydo Wrighto fondas po nelaimės pareiškė reiškiantis „nuoširdžiausią užuojautą Mateucci šeimai ir artimiesiems“. Fondas taip pat pranešė, kad „Taliesin West“ bus uždaryta iki atskiro pranešimo.
Paranos popiežiškasis katalikų universitetas po rektoriaus žūties dviem dienoms atšaukė paskaitas. Spalio 19 d. universitete taip pat buvo aukojamos atminimo Mišios už žuvusį rektorių.
R. R. Mateucci universiteto rektoriumi pirmą kartą buvo paskirtas 2021 m. Anksčiau jis ėjo prorektoriaus pareigas ir buvo universiteto valdybos narys.
Dėl jo mirties gedėjo ir Kento valstijos universiteto Ohajuje bendruomenė. R. R. Mateucci su šiuo universitetu siejo ryšiai, o 2025 m. gegužę jis ten sakė pagrindinę kalbą per diplomų įteikimo ceremoniją.
Kreipdamasis į absolventus R. R. Mateucci ragino juos nebijoti rizikuoti, rodyti rūpestį kitiems ir stengtis palengvinti aplinkinių gyvenimą. „Turėkite drąsos pasakyti „taip“ gyvenimui, kuris jumyse nenustoja skleistis“, – tuomet sakė jis.
Kreipdamasis į absolventus R. R. Mateucci ragino juos nebijoti rizikuoti, rodyti rūpestį kitiems ir stengtis palengvinti aplinkinių gyvenimą. „Turėkite drąsos pasakyti „taip“ gyvenimui, kuris jumyse nenustoja skleistis“, – tuomet sakė jis.
Kento valstijos universiteto asocijuotasis viceprezidentas tarptautinio švietimo klausimams Paulo Mussi Augusto (Paulas Musis Augustas) sakė, kad R. R. Mateucci „kalbėjo ir elgėsi su retu švelnumu, pasižymėjo išskirtiniu gebėjimu klausytis ir visada suteikdavo kitiems galimybę būti išgirstiems“.
„Kaip tikintis žmogus, jis buvo tvirtas, neskubėjo teisti ir visada buvo pasirengęs suteikti žmonėms dar vieną galimybę“, – teigė P. M. Augusto. „Jo palikimas ir toliau įkvėps visus mus, kuriems teko privilegija jį pažinti.“
