Valstybės kontrolei, kai kuriems politikams ir ekspertams suabejojus valstybės valdomos „Ignitis grupė“ įgyvendinamo maždaug 3 mlrd. eurų vertės 700 megavatų galios pirmojo komercinio vėjo elektrinių parko Baltijos jūroje projekto nauda, grupė trečiadienį pranešė siūlanti jį atidėti.
„Ignitis grupė“ ir „Ignitis renewables“ prašys Energetikos ir Finansų ministerijų atidėti projektą koreguojant jo įgyvendinimo grafiką ir tokiu būdu išsaugant galimybę grįžti prie jo pasikeitus aplinkybėms.
„Lietuvai būtina didinti energijos gamybos pajėgumus iš stabilių atsinaujinančių šaltinių, o jūrinis vėjas yra vienas stabiliausių. Tačiau svarbu pasirinkti ne tik didžiausią vertę kuriančią, bet ir labiausiai valstybės interesus atitinkančią tolesnio jūrinio vėjo parko projekto vystymo kryptį“, – pranešime teigė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.
Anot įmonės, atsižvelgiant į dabartinę rinkos situaciją ir valstybės finansinius prioritetus, priimtiniausias scenarijus šiuo metu yra pakoreguoti projekto grafiką sukuriant galimybę atnaujinti jo vystymą pasikeitus rinkos, finansavimo ar technologinėms aplinkybėms kartu išsaugant iki šiol jau sukurtą vertę.
Pasak pranešimo, artimiausiu metu numatoma gauti statybos leidimą, o iki metų pabaigos turi būti įgyvendinta Valstybės kontrolės rekomendacija priimti sprendimą dėl tolesnio projekto įgyvendinimo.
Įmonės teigimu, šiuo metu „Ignitis renewables“ tęsia projekto paruošiamuosius darbus ir būtinas investicijas siekiant gauti statybos leidimą 2027 metais.
Tarp svarbiausių spręstinų klausimų – projekto įgyvendinimo ir leidimų terminų suderinimas su faktine jūrinio vėjo parko vystymo trukme, finansinių įsipareigojimų susiejimas su statybų pradžia, spartesnės su sausumos infrastruktūra susijusios procedūros bei jūrinio vėjo projektų specifikai pritaikytos projektavimo ir darbo organizavimo taisyklės.
Kaip rašė BNS, apsisprendžiant dėl pirmojo vėjo parko likimo „Ignitis grupės“ parengtoje projekto kaštų ir naudos analizėje buvo siūloma rinktis iš trijų variantų – projektą įšaldyti ir laukti geresnių laikų, kviesti prie jo prisijungti kaimynus ir ieškoti europinių lėšų arba tęsti projektą didinant galutinį elektros tarifą vartotojams.
Seimo Audito komitetas praėjusią savaitę nutarė prašyti Vyriausybės koordinuoti procesą bei pavesti Energetikos ministerijai imtis lyderystės vertinant pirmojo jūrinio projekto perspektyvą, o Finansų ministerijos – nedelsiant įvertinti, ar „Ignitis grupei“ pateiktas akcininkės lūkesčių laiškas atitinka rinkos sąlygas, elektros paklausos prognozes bei investicijų grąžos reikalavimus.
Energetikos viceministras Ignas Junevičius rugsėjo pabaigoje pareiškė, kad komercinį jūros vėjo parką Lietuvoje būtų galima pastatyti ateityje, jei, kaip manoma, sėkmingai vyks elektrifikavimas, augs vietos pramonė ar pavyks pritraukti didelių energijos vartotojų iš užsienio.
Energetikos ministras Lukas Savickas dar liepą teigė, kad pradėto plėtoti pirmojo jūros vėjo parko projekto neverta įgyvendinti vardan įgyvendinimo. Ministras žadėjo sprendimą dėl parko ateities priimti nedelsiant.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra teigęs, jog sprendžiant, kiek Lietuvoje reikėtų jūros vėjo parkų, nebus skubama, jis žadėjo, kad nebus veliamasi į valstybės projektus, kurie neturi prasmės.
Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas liepos pradžioje pareiškė, kad šiuo metu neįmanoma įgyvendinti pirmojo jūrinio vėjo parko projekto. Pasak jo, ankstesnės konservatorių ir liberalų Vyriausybės suplanuoti du vėjo parkų Baltijos jūroje projektai buvo klaida.
Ž. Vaičiūnas ragino „Ignitis grupės“ vadovybę nedelsiant paviešinti projekto kaštų ir naudos analizę, kurią ji Energetikos ir Finansų ministerijoms pateikė dar birželio pabaigoje.
Grupės vadovas D. Maikštėnas tuomet tvirtino, kad analizė bus paviešinta, kai Vyriausybė bus įsigilinusi į ją „pilna apimtimi ir pasiruošusi tolesniems vertinimams“.
Projekto auditą pernai rudenį atlikusios Valstybės kontrolės teigimu, dėl pokyčių rinkoje nuo 2023 metų jis pabrango 27 proc., o jo planuojama grąža smuko 40 proc.
Skelbta, kad Energetikos ir Finansų ministerijos galutinai dėl projekto ateities turėtų apsispręsti iki šių metų pabaigos. Energetikos ministerija formuoja energetikos politiką, o Finansų ministerija yra „Ignitis grupės“ akcininkė.
