Kiekvieną savaitę „ChatGPT“ sulaukia apie 70 mln. su religija susijusių užklausų, o beveik pusė jų yra apie islamą. Kiek daugiau nei trečdalis klausimų susiję su krikščionybe, rodo dirbtinio intelekto pokalbių robotą sukūrusios bendrovės „OpenAI“ analizė.
„The Christian Post“ peržiūrėta analizė rodo, kad nuo 2025 m. rugsėjo iki 2026 m. rugsėjo apie 45 proc. su religija susijusių „ChatGPT“ užklausų buvo apie islamą, o 34 proc. – apie krikščionybę. Toliau rikiavosi hinduizmas – 4 proc., judaizmas – 2 proc. ir budizmas – 1 proc.
Su islamu susijusių užklausų padaugėdavo per Ramadaną ir Aukojimo šventę (Eid al-Adha), o klausimų apie krikščionybę – Velykų laikotarpiu, nustatė „OpenAI“.
Analizė taip pat parodė, kad kiekvieną savaitę apie 22 mln. užklausų susijusios su religinių tekstų studijavimu. Dar 16 mln. užklausų skirtos religinių praktikų ir švenčių supratimui, o panašus skaičius – tikėjimo, gyvenimo prasmės ir dvasinio vadovavimo klausimams.
„Žmonės prašo „ChatGPT“ paaiškinti sudėtingas ištraukas, surasti tinkamus komentarus ir padėti suprasti, kaip jų religinės tradicijos vertina konkrečius klausimus“, – rašė „OpenAI“ tyrėjai.
„Žmonės prašo „ChatGPT“ paaiškinti sudėtingas ištraukas, surasti tinkamus komentarus ir padėti suprasti, kaip jų religinės tradicijos vertina konkrečius klausimus“, – rašė „OpenAI“ tyrėjai.
Beveik pusė su krikščionybe susijusių žinučių buvo apie Biblijos ištraukas, o dar 13 proc. – apie pamaldas, pamokslus ar Bažnyčios praktiką.
„Žmonės visame pasaulyje pasitelkia dirbtinį intelektą savo religiniame gyvenime – pavyzdžiui, siekdami geriau suprasti savo tikėjimą, ruošdamiesi religinėms apeigoms ar visapusiškiau dalyvaudami savo bendruomenių gyvenime“, – teigiama ataskaitoje.
„Jie prašo „ChatGPT“ paaiškinti sudėtingas religinių tekstų ištraukas ir surasti atitinkamus jų tradicijos mokslininkų komentarus. Religiniai lyderiai DI taip pat pasitelkia mokydami žmones, kuriems tarnauja, ir organizuodami savo bendruomenių veiklą“, – rašoma dokumente.
„Jie prašo „ChatGPT“ paaiškinti sudėtingas religinių tekstų ištraukas ir surasti atitinkamus jų tradicijos mokslininkų komentarus. Religiniai lyderiai DI taip pat pasitelkia mokydami žmones, kuriems tarnauja, ir organizuodami savo bendruomenių veiklą“, – rašoma dokumente.
Šios išvados paskelbtos po naujausio „Barna Group“ tyrimo, kuris parodė, kad praktikuojantys krikščionys dirbtinį intelektą darbe ir asmeniniame gyvenime naudoja dažniau nei dauguma amerikiečių. Beveik pusė jų taip pat teigė, kad pasitikėtų šia technologija savo dvasinio augimo srityje.
Nors praktikuojantys krikščionys DI jau naudoja dažniau nei jų pastoriai, „Barna Group“ nustatė, kad jie vis tiek nori savo dvasininkų patarimų, kaip naudotis šia technologija. Tik apie 12 proc. pastorių mano esantys pasirengę tokius patarimus teikti.
„OpenAI“ tyrėjai pabrėžia, kad religijos klausimais dirbtinis intelektas neturėtų pakeisti žmonių tarpusavio santykių ar religinių institucijų.
„DI turėtų padėti žmonėms siekti to, kas jiems svarbu, įskaitant tikėjimą, kartu stiprindamas, o ne pakeisdamas žmonių santykius ir institucijas. Religinis gyvenimas remiasi bendromis tradicijomis, asmeniniais įsitikinimais ir žmonių tarpusavio ryšiais. DI gali padėti šiose srityse, tačiau negali ir neturėtų jų pakeisti“, – rašė tyrėjai.
Jie taip pat pabrėžė, kad dirbtinis intelektas neturėtų tapti religinių tiesų vertintoju ar dvasinio vadovavimo pakaitalu.
„DI nėra – ir neturėtų tapti – religinių tiesų vertintoju ar dvasinio vadovavimo pakaitalu. Šie vaidmenys tenka patiems žmonėms, religiniams lyderiams ir religinėms bendruomenėms. DI gali suteikti žmonėms priemonių, padedančių praktikuoti tikėjimą, gilinti jo supratimą ir prasmingiau bendrauti su tais, kurie dalijasi jų įsitikinimais“, – teigė „OpenAI“ tyrėjai.
