Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos rezidentas, kanauninkas ir Gargždų miesto garbės pilietis Jonas Paulauskas pasidalijo prisiminimais apie 37-erius klebonavimo Gargžduose metus. Dvasininkas padėkojo parapijiečiams ir visiems, prisidėjusiems prie naujosios bažnyčios statybos, jos puoselėjimo bei parapijos gyvenimo.
„Įvairios progos ir sukaktys leidžia mums akimirkai stabtelėti gyvenimo kelionėje ir trumpam atsigręžti į praeitį“, – rašo kanauninkas, remdamasis Šiaulių vyskupo Dariaus Trijonio anksčiau išsakytomis mintimis.
Pasak jo, tokios akimirkos skatina prisiminti žmones, kuriuos Dievo dėka teko sutikti savo gyvenimo kelyje.
„Savo gyvenimo mozaikoje visada atrasime įvykių ir asmenybių, kurie mūsų egzistencijoje paliko ryškų pėdsaką. Iš kiekvieno sutikto žmogaus galime ko nors pasimokyti“, – teigia dvasininkas.
J. Paulauskas į Gargždus buvo paskirtas 1988 m. liepos 3 dieną. Šiuo metu tarnaudamas parapijos kunigu rezidentu, jis dažnai apmąsto čia prabėgusius 37-erius klebonavimo metus.
„Visokių būta dienų. Bet jaučiu didelį dėkingumą visiems – bažnyčioje kartu tarnavusiems broliams kunigams, bažnyčios patarnautojams, parapijiečiams, gargždiškiams ir apylinkių gyventojams, padėjusiems, patarusiems, palaikiusiems sudėtingais momentais Gargždų parapijos dvasiniuose ir ūkiniuose reikaluose“, – rašo kanauninkas.
Atvykusį į Gargždus dvasininką pasitiko nuo karo metų stovėjusi ankšta medinė bažnyčia. Parapijoje jau buvo gyva šviesaus atminimo klebono Leono Veselio, vikaro Antano Šeškevičiaus SJ ir uolių tikinčiųjų puoselėta viltis pastatyti naujus Dievo namus.
Architekto Vlado Lučinsko suprojektuotos mūrinės bažnyčios statyba sutapo su Atgimimu ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu. Darbai pradėti 1989 m. pavasarį. Juos talkomis, lėšomis, technika ir statybinėmis medžiagomis rėmė parapijiečiai, įstaigos, organizacijos ir rajono valdžia. Savo gautas kompensacijas bažnyčiai aukojo ir buvę tremtiniai.
1989 m. lapkričio 5 d. tuometis Telšių vyskupas Antanas Vaičius pašventino bažnyčios kertinį akmenį. Naujoji vienbokštė postmodernizmo architektūros šventovė 1990 m. iškilo ant 1791–1941 m. stovėjusios medinės bažnyčios pamatų.
Bažnyčia pašventinta per 1992 m. Kalėdas, o 1993 m. jos vidų papuošė kauniečio dailininko R. Mulevičiaus vitražai. 1997 m. už tikinčiųjų suaukotas ir rajono valdžios skirtas lėšas joje pastatyti iš Vokietijos pargabenti 27 balsų vargonai.
Kanauninkas taip pat prisiminė žmones, daug prisidėjusius prie bažnyčios statybos ir parapijos gyvenimo. Tarp jų – darbų vykdytoją Stasį Karnauskį, bažnyčios ūkvedį Aleksą Skuodą, Vaclovą Rudgalvį, Joną Kontrimą ir Stanislovą Rudį.
Dvasininkas padėkojo ir profesionaliems muzikams, vargonininkams Daliai bei Petrui Katauskiams, ateitininkų veiklai ilgą laiką vadovavusiai tikybos mokytojai Kazimierai Sipienei, buvusiam zakristijonui Algimantui Vitkui ir visiems kitiems, atsidavusiai tarnavusiems parapijai.
Klebonaujant Gargžduose J. Paulauskui teko rūpintis ir Vėžaičių Šv. Kazimiero bei Mikoliškių Šv. Juozapo bažnyčiomis, taip pat užbaigti Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčios statybą. Nuo 2009 m. Gargždų bažnyčiai tapus dekanato centru, sielovadinės veiklos dar padaugėjo.
Per šį laikotarpį iš Gargždų parapijos į kunigystę buvo palydėti Rimas Lingevičius, Andrius Narbekovas, Virginijus Palionis, Gintaras Tamošauskas, Andrius Vaitkevičius ir Donatas Litvinas.
Apžvelgdamas nueitą kelią, kanauninkas pabrėžė, kad nuo sielovados nereikia ilsėtis, nes ji pati kunigui yra „ir poilsis, ir nusiraminimas, ir susikaupimas darbams, tiesiog – kunigo gyvenimo prasmė“.
„Dėkodamas visiems per 37-erius mano klebonavimo metus buvusiems kartu maldoje ir bažnyčios ūkiniuose reikaluose ją statant ir prižiūrint, prašau Dievo palaimos ir globos Gargždų parapijos tikintiesiems“, – rašo J. Paulauskas.
Savo prisiminimus jis užbaigė psalmės žodžiais: „Jei Viešpats nestato namų, veltui vargsta statytojai. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai“ (Ps 127, 1).
