Sekmadienį Vilniuje prasidėjo vienas svarbiausių krikščioniškojo pasaulio renginių – Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas. Jis atidarytas iškilmingomis šv. Mišiomis Vilniaus Katedros aikštėje ir eucharistine procesija per sostinės senamiestį iki Išganytojo kalvos Rasose.
Šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Jas koncelebravo ir Šv. Sosto atstovas Evangelizacijos dikasterijos proprefektas arkivyskupas Rino Fisichella, daugiau nei 30 vyskupų, kunigų ir dvasininkų iš įvairių pasaulio šalių.
Bendroje maldoje dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas su žmona Vismante Benkunskiene, Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I, naujasis Konstantinopolio patriarchato egzarchas Lietuvoje vyskupas Panaretas Psaravtis bei Maltos ordino didysis magistras brolis Johnas Timothy’is Dunlapas.
Pamoksle arkivyskupas G. Grušas pabrėžė, kad kongresas prasideda per Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę neatsitiktinai, nes „Eucharistija yra pats Dievo Gailestingumo centras“.
„Eucharistijoje Kristus ne tik kalba apie meilę. Jis pats save atiduoda. Jis maitina, gydo ir perkeičia savo tautą“, – sakė arkivyskupas.
Kalbėdamas apie Eucharistinę procesiją, ganytojas pabrėžė, kad tikintieji į miesto gatves išeina nešdami ne simbolį ar idėją, bet patį Kristų.
„Šiandien per Vilniaus gatves eis ne idėja, ne simbolis, ne sena religinė tradicija. Šiandien per miestą eis gyvas Kristus“, – sakė G. Grušas.
Arkivyskupas atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinis žmogus, nepaisant technologinės pažangos, vis dažniau išgyvena dvasinį alkį ir vienatvę.
„Turime daug technologijų, daug informacijos, daug galios ir kartu – daug vienatvės, nerimo ir vidinio alkio“, – kalbėjo jis, primindamas, kad Dievo gailestingumas pasiekia žmogų būtent jo silpnumo ir žaizdų vietose.
Pasak arkivyskupo, Eucharistija yra „Gailestingumo sakramentas“, nes joje Kristus maitina ne tobulus, bet silpnus ir ieškančius žmones.
Kongreso tema – „Statome Gailestingumo miestą“ – anot G. Grušo, pirmiausia kalba ne apie pastatus ar institucijas, bet apie žmones, kuriuos perkeičia Dievo meilė.
„Tikrasis Gailestingumo miestas statomas iš žmonių, perkeistų Dievo meilės“, – pabrėžė jis.
Pamoksle arkivyskupas taip pat priminė Vilniaus bažnyčių ir šventovių istoriją sovietmečiu, kai dalis jų buvo paverstos muziejais, sandėliais ar kitoms reikmėms pritaikytais pastatais. Jo teigimu, šiandieninė Eucharistinė procesija tampa kelione per miesto ir tautos istorines žaizdas.
„Visa Eucharistinė procesija bus ne tik kelionė per miestą. Tai kelionė per mūsų istoriją. Per tautos žaizdas. Per mūsų pačių žaizdas. Ir šioje kelionėje Kristus eina kartu su mumis“, – sakė arkivyskupas.
Baigdamas pamokslą arkivyskupas pakvietė tikinčiuosius tapti gyvais Dievo gailestingumo liudytojais.
„Tegul šiandien Eucharistijoje priimtas Kristus padaro kiekvieną iš mūsų gyvu Gailestingumo miesto akmeniu. Tegul Jo gailestingumas gydo mūsų žaizdas. Tegul Jo Kūnas perkeičia mūsų širdis“, – sakė Vilniaus arkivyskupas.
Po šv. Mišių tūkstančiai tikinčiųjų leidosi į Eucharistinę procesiją per istorinį Vilniaus centrą. Procesija sustojo keturiose vietose, kur buvo skaitoma Evangelija, meldžiamasi ir teikiamas palaiminimas miestui.
Kiekvienoje stotelėje buvo įrengti altoriai, ant kurių monstrancijoje išstatytas Švenčiausiasis Sakramentas.
Procesijos maršrutas tęsėsi ne tik iki Aušros Vartų, kur buvo suteiktas paskutinis palaiminimas su Švč. Sakramentu, bet ir iki Išganytojo kalvos Rasose, kurioje vyksta pagrindiniai kongreso renginiai.
Procesija sustojo prie Katedros, Šv. Jonų bažnyčios, Šv. Kazimiero bažnyčios ir Aušros Vartų, o jos kulminacija tapo malda prie Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčios.
Kiekviena procesijos stotelė priminė svarbius Lietuvos tikėjimo ir istorijos ženklus. Vilniaus katedra – seniausia Lietuvos šventovė, joje ilsisi Lietuvos globėjo šv. Kazimiero palaikai. Šv. Jonų bažnyčia buvo pirmoji miesto parapinė bažnyčia, ilgus šimtmečius lydėjusi svarbiausius Vilniaus gyvenimo įvykius.
Šv. Kazimiero bažnyčia taip pat reikšminga Lietuvos dvasiniam gyvenimui, o Aušros Vartai nuo seno yra viena svarbiausių Gailestingumo šventovių ir piligrimystės vietų.
Procesija simboliškai sujungė svarbiausią Vilniaus aikštę – Katedros aikštę – su Išganytojo kalva, ant kurios vyks pagrindiniai VI Pasaulinio Apaštalinio Gailestingumo kongreso renginiai.
