Popiežius priėmė arkivyskupo Paolo Pezzi FSCB atsistatydinimą iš Maskvos Dievo Motinos arkivyskupijos ganytojo pareigų ir laikinu apaštališkuoju administratoriumi paskyrė vyskupą augziliarą Nikolajų Dubininą OFM Conv. Atsistatydinusiam arkivyskupui – 65 metai. Vakare portalas Info Vaticana pranešė, kad jis mirė, tačiau kiti šaltiniai šios informacijos nepatvirtino.
Maskvos arkivyskupo pasitraukimas iš pareigų žymi reikšmingą pokytį vienoje jautriausių Katalikų Bažnyčios vyskupijų, rašė „InfoVaticana“. Anot portalo, tai nėra įprasta kaita. Būdamas 65 metų, italų prelatas dar buvo toli nuo kanoninio atsistatydinimo amžiaus – 75 metų, todėl jo sprendimas yra laikomas ankstyvu ir, griežtai vertinant, neįprastu vyskupijų valdymo praktikoje.
Ilgas tarnystės laikotarpis išskirtinėmis sąlygomis
P. Pezzi buvo paskirtas Maskvos Dievo Motinos arkivyskupijos vadovu 2007 m. ir beveik du dešimtmečius vadovavo mažai Bažnyčiai sudėtingoje aplinkoje. Priklausydamas Šv. Karolio Boromiejaus misionierių kongregacijai, jis derino pastoracinę patirtį su gebėjimu palaikyti dialogą kontekste, kuriame Katalikų Bažnyčia neturi reikšmingos institucinės įtakos.
Katalikybė Rusijoje sudaro labai nedidelę gyventojų dalį ir remiasi daugiausia užsienio kilmės tautinėms bendruomenėmis – ypač lenkais, ukrainiečiais ir kitais europiečiais – taip pat pavieniais atsivertusiaisiais. Bažnyčios veikla vykdoma nuolat išlaikant pusiausvyrą su dominuojančia Rusijos Ortodoksų Bažnyčia ir politinėje aplinkoje, kur viešas matomumas yra ribojamas.
Tokioje situacijoje vyskupijos valdymas reikalauja nuolatinio įtampos balansavimo, paliekant mažai erdvės platesnėms iniciatyvoms ir stipriai priklausant nuo išorinių veiksnių. Tai nėra su Vakarų šalių vyskupijomis palyginama struktūra nei autonomijos, nei plėtros galimybių požiūriu.
Ankstyvas pasitraukimas dėl išsekimo
Kaip nurodo „InfoVaticana“ šaltiniai, P. Pezzi pasitraukimą daugiausia lėmė per ilgus metus susikaupęs asmeninis išsekimas dirbant itin sudėtingomis sąlygomis. Patikimų duomenų apie drausmines priemones ar atvirus konfliktus, galėjusius lemti šį sprendimą, nėra, todėl jis vertintinas kaip institucinio nuovargio, o ne konkrečios krizės pasekmė.
Kanonų teisė numato galimybę atsistatydinti anksčiau nustatyto amžiaus, jei yra pakankamų priežasčių. Vis dėlto praktikoje tokie sprendimai išlieka reti ir paprastai siejami su asmeninėmis aplinkybėmis arba ypač sudėtingomis tarnystės sąlygomis, kaip šiuo atveju Rusijoje.
Laikinas sprendimas – vietinis administratorius
Priėmus atsistatydinimą, Vatikanas apaštaliniu administratoriumi paskyrė Maskvos vyskupijos pagalbinį vyskupą N. Dubininą. Konventualas pranciškonas, kilęs iš Rusijos, atstovauja kitokiam profiliui nei jo pirmtakas: vietinė dvasininkija, tiesioginis įsitraukimas į vietos kontekstą ir mažesnė tarptautinė patirtis.
Šis paskyrimas nėra galutinis. Apaštalinio administratoriaus pareigos reiškia, kad sprendimas dėl būsimo arkivyskupo paliekamas atviras. Tokia praktika dažniausiai taikoma situacijose, kai prieš skiriant nuolatinį vadovą reikia laiko, stebėjimo ir atsargumo.
Tikėtina, kad galutinis sprendimas – ar paskirti N. Dubininą, ar ieškoti naujo arkivyskupo – priklausys ne tik nuo pastoracinių, bet ir nuo platesnių veiksnių, įskaitant santykius su Rusijos valdžia ir Ortodoksų patriarchatu.
Bažnyčia nuolatinės pusiausvyros būsenoje
Katalikų Bažnyčia Rusijoje veikia išskirtinėmis sąlygomis visos Bažnyčios mastu. Nedidelis tikinčiųjų skaičius, istorinė priklausomybė nuo užsienio dvasininkų ir ribotos institucinės galimybės lemia nuolatinę atsargumo strategiją. Bažnyčios vadovų vieši pasisakymai paprastai vengia aiškių politinių vertinimų, ypač karo Ukrainoje kontekste.
Šiame kontekste P. Pezzi atsistatydinimas nebuvo pavienis įvykis, bet veikiau atspindėjo nuolatinį krūvį, tenkantį vadovauti vyskupijai ribojančioje aplinkoje, rašė „InfoVaticana“. Anot portalo, Maskvoje prasidėjusi pereinamoji fazė rodo, kad Šventasis Sostas renkasi atsargų valdymą, suvokdamas situacijos jautrumą.
