Ilgai trunkantis teisinis ginčas su vienu Ohajo valstijos miestu sulaukė JAV katalikų vyskupų paramos. Byla siekiama ne tik apginti religijos laisvę, bet ir užginčyti seniai galiojančią JAV teisinę nuostatą, nustatančią, kada ieškinys gali būti nagrinėjamas teisme.
Danielis Grandas 2022 m. rugsėjį padavė į teismą Ohajo valstijos miestą, kai šis užkirto kelią jo pastangoms savo namuose rengti minjaną – žydų maldos grupės susibūrimus. Miesto valdžia nurodė, kad tam jis privalėtų gauti specialų leidimą.
„Jie sakė, kad jei gausiu leidimą, galėsiu rengti maldos grupę, – EWTN News pasakojo D. Grandas. – Tačiau įpusėjęs šį procesą sužinojau, kad leidimas būtų išduodamas tik tokiai paskirčiai, kuri nesuderinama su gyvenamąja vieta.“
Pasak jo, tokiu atveju jo šeimai tektų išsikelti iš namų.
JAV Šiaurinės Ohajo apygardos teismas atmetė ieškinį remdamasis vadinamuoju galutinio sprendimo principu (angl. finality), pagal kurį asmuo negali kreiptis į teismą, kol nėra baigtos visos administracinės procedūros ir priimtas galutinis valdžios institucijos sprendimas.
Jonathanas Grossas (Džonatanas Grosas), atstovaujantis D. Grandui šiame ginče, teigė, kad valdžios institucijos kartais naudojasi šia taisykle siekdamos užkirsti kelią teisminiams procesams.
„Kai kurios jurisdikcijos pripažįsta, kad valdžia kontroliuoja viską ir, jei panorės, gali vilkinti procesą neribotą laiką, kad niekada nesulauktumėte galutinio sprendimo, kuris leistų kreiptis į teismą“, – aiškino jis.
„Akivaizdu, kad tvirtiname, jog Danieliui buvo padaryta žala, – sakė J. Grossas. – Tačiau teismas net nepradėjo nagrinėti bylos iš esmės, nes nesulaukėme galutinio sprendimo.“
„Jei vietos valdžia gali daryti ką nori su jūsų prašymu ir pasirūpinti, kad niekada negautumėte galutinio sprendimo, tuomet jums iš esmės užkertamas kelias paduoti ieškinį, ir jie tai žino“, – pridūrė advokatas.
JAV Šiaurinės Ohajo apygardos teismas bylą atmetė remdamasis galutinio sprendimo principu, o JAV Šeštosios apygardos apeliacinis teismas šį sprendimą paliko galioti. D. Grandas ir jo advokatai dabar prašo Aukščiausiojo Teismo peržiūrėti bylą ir pasisakyti dėl šio principo taikymo, kad religijos laisvės byla galėtų būti nagrinėjama iš esmės.
„Akivaizdu, kad tvirtiname, jog Danieliui buvo padaryta žala, – sakė J. Grossas. – Tačiau teismas net nepradėjo nagrinėti bylos iš esmės, nes nesulaukėme galutinio sprendimo.“
Siekia pakeisti teismų praktiką
D. Grandas ir jo advokatai tikisi, kad Aukščiausiasis Teismas išspręs šį klausimą ne tik jų, bet ir kitų ieškovų naudai.
Palankus Aukščiausiojo Teismo sprendimas, pasak D. Grando, sudarytų galimybę daugeliui kitų žmonių lengviau kreiptis į federalinius teismus, kai jų ieškiniai atmetami dėl nebaigtų administracinių procedūrų.
Vis dėlto pats D. Grandas pirmiausia siekia išspręsti religijos laisvės ginčą.
Vis dėlto pats D. Grandas pirmiausia siekia išspręsti religijos laisvės ginčą.
Be kitų rėmėjų, jo ieškinį palaikė ir JAV katalikų vyskupų konferencija, pateikusi teismo draugo (amicus curiae) raštą. Vyskupai pabrėžė, kad bylos baigtis gali turėti reikšmės visų religinių bendruomenių teisėms Jungtinėse Valstijose.
Rašte teigiama, kad religiniai ieškovai įgyja teisinį pagrindą kreiptis į teismą vos tik atsiranda pagrįsta grėsmė jų teisėms. Pasak vyskupų, dėl galutinio sprendimo principo mėnesius ar net metus trunkančios procedūros pačios savaime gali tapti konstitucinių teisių pažeidimu.
Kreipimesi į Aukščiausiąjį Teismą D. Grandas teigė, kad ši byla yra „klasikinis valdžios vykdomos religinės diskriminacijos pavyzdys“.
Kalbėdamas su EWTN News, jis nesutiko su numanoma miesto valdžios pozicija, kad reguliariai namuose besirenkanti maždaug dešimties žydų maldos grupė faktiškai prilygsta sinagogai.
„Jaučiau širdyje norą surengti maldos susibūrimą ir nieko daugiau tuo nenorėjau pasiekti“, – aiškino jis.
