Popiežius Leonas XIV ketvirtadienio rytą priėmė Popiežiškosios mokslų akademijos narius, susirinkusius į plenarinę sesiją tema „Mokslo ateitis besikeičiančiame pasaulyje“. Akademija yra Vatikano mokslinė patariamoji institucija, vienijanti 80 įvairių sričių specialistų, tarp jų – katalikus, kitų krikščioniškų konfesijų ir religijų atstovus bei netikinčiuosius. Tarp dabartinių ir buvusių jos narių yra 90 Nobelio premijos laureatų.
Popiežius pabrėžė, kad skaitmeninimas, dirbtinis intelektas ir robotika vis sparčiau bei giliau keičia pasaulį. Šios technologijos, pasak jo, kelia ne tik klausimų ir abejonių, bet ir daug vilčių: jos gali skatinti medicinos pažangą, gerinti diagnostiką ir gydymą, stiprinti maisto gamybos bei energetikos sistemas, plėsti žinias apie gamtą ir visatą, taip pat skatinti žmonių bendradarbiavimą ir kūrybiškumą.
Kartu Leonas XIV perspėjo, kad technologinė pažanga kelia ir rimtų rizikų. Ypač pavojingi gali būti pažangūs kibernetiniai sprendimai ir autonominiai ginklai, jei jie kuriami ar naudojami be tinkamų apsaugos priemonių ir žmogaus priežiūros. Popiežius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dirbtinio intelekto sistemoms palaikyti reikia milžiniškų energijos ir vandens išteklių.
Leonas XIV pabrėžė, kad technologinė pažanga negali būti vertinama vien kaip techninis klausimas. „Kiekviena technologija vienaip ar kitaip yra susijusi su tam tikra žmogaus asmens, visuomenės ir ateities, kurią norime kurti, samprata“, – pažymėjo jis. Todėl, pasak popiežiaus, mokslo ir technologijų pažangą visada turi lydėti auganti atsakomybė.
Tos pačios atsakomybės, anot Leono XIV, reikia ir reaguojant į klimato kaitos padarinius. Pasaulyje dažnėja ir stiprėja karščio bangos, sausros, potvyniai, audros, gaisrai bei kitos stichinės nelaimės, o jų padarinius sunkiausiai patiria vargstantieji ir mažiausiai išteklių turinčios bendruomenės.
Popiežius pabrėžė, kad klimato kaita yra ne vien aplinkosaugos problema, bet ir teisingumo, žmogaus orumo bei solidarumo klausimas. Jo teigimu, būtina pereiti „nuo reagavimo į ekstremalias situacijas prie prevencijos, nuo pažeidžiamumo prie pasirengimo, nuo trumpalaikių priemonių prie išmintingos ir toliaregės vizijos“.
Leonas XIV taip pat akcentavo tarpdisciplininio ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą. Jis padėkojo Popiežiškajai mokslų akademijai ir Popiežiškajai socialinių mokslų akademijai už iniciatyvas, kurios suburia mokslininkus, jaunimą, valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės atstovus bei įvairių religinių tradicijų žmones. Tokie susitikimai leidžia dalytis žiniomis peržengiant sienas, mokytis iš kitų patirties, ją pritaikyti ir mokslines žinias paversti praktiniais veiksmais.
Baigdamas popiežius paragino puoselėti mokslinę kultūrą, kuri būtų „ambicinga, bet nuolanki, kruopšti, bet atvira dialogui, novatoriška, bet atsakinga“. Ji, pasak Leono XIV, taip pat turi būti grindžiama bendradarbiavimu ir įtraukti tuos, kuriems gresia didžiausias pavojus ir kuriems labiausiai reikia pagalbos.
Taip, pasak popiežiaus, mokslinis bendradarbiavimas padės saugoti žmogaus orumą, puoselėti bendrąjį gėrį ir skatinti rūpinimąsi kūrinija.
