Stokholmo (Švedija) vyskupija beveik keturis mėnesius neviešino Vatikano dekreto, kuriuo kardinolo Anderso Arborelijaus 2024 m. sprendimas suspenduoti tradicinių pažiūrų kunigą buvo pripažintas negaliojančiu. Pasak žurnalistės Dajanos Montanijos tyrimo, vyskupija taip pat neįvykdė dekrete numatytų finansinių įsipareigojimų kunigui.
„Kai nesulaukiau jokio kardinolo atsakymo ar reakcijos, buvau priverstas atkreipti Šventojo Sosto dėmesį į šį klausimą <…>. Laiško kopiją nusiunčiau kardinolui ir nuncijui. Vėliau originalą taip pat išsiunčiau į Romą. Dvasininkijos dikasterija patvirtino jį gavusi“, – rugsėjo 3 d. savo rėmėjams adresuotame laiške rašė kunigas Tobiasas Unerstolas.
T. Unerstolas nuo 2007 m. vadovavo Kristaus Karaliaus parapijai Geteborge, Švedijoje. Pasak publikacijos, jam vadovaujant parapija klestėjo.
Tačiau vėliau jo tradicinis katalikiškas dvasingumas tapo nesutarimų su vietos kurija priežastimi. Kunigas buvo apkaltintas „emociniu, psichologiniu ir dvasiniu smurtu“ ir suspenduotas, todėl sprendimą apskundė Romai. Dvasininkijos dikasterija galiausiai pripažino suspendavimą negaliojančiu, tačiau tuo pačiu dekretu T. Unerstolui trejiems metams nustatė kitus tarnystės apribojimus. Kaip pranešama, Stokholmo vyskupijos kurija šio dekreto neviešino.
Šiuo metu Apaštališkojoje signatūroje nagrinėjamas atskiras T. Unerstolo skundas, kuriuo siekiama panaikinti vyskupijos nustatytus ir vėliau Dvasininkijos dikasterijos patvirtintus pastoracinės veiklos apribojimus.
D. Montanija atkreipė tarptautinį dėmesį į šią bylą, atkūrusi jos aplinkybes ir patikrinusi kaltinimus, išdėstytus T. Unerstolo vyskupijos katalikų pasauliečių grupės parengtoje „Thomas More ataskaitoje“. Jos autoriai teigia dokumentavę „rimtus pažeidimus“ Švedijos Katalikų Bažnyčioje. Dvejus metus rengta ataskaita paskelbta švedų ir anglų kalbomis.
Nesutarimai su vyskupijos vadovybe prasidėjo 2020 m. spalį, kai kardinolas A. Arborelijus ir generalvikaras kunigas Paskalis Renė Lungas raštu oficialiai pritarė T. Unerstolo siūlymui įkurti šv. Pilypo Nerio oratorijos pavyzdžiu veikiančią oratoriją.
Kitų metų vasario 15 d. seminaristas Džozefas Rizkas pateikė skundą dėl T. Unerstolo, kaltindamas jį „emociniu, psichologiniu ir dvasiniu smurtu“. Balandžio 22 d. kunigas buvo iškviestas pas generalvikarą ir apklaustas, tačiau jam nebuvo leista susipažinti su skundo tekstu.
2021 m. rugpjūčio 7 d. vienas parapijietis T. Unerstolui parodė laišką, kurį buvo išplatinusi tuometė parapijos administratoriaus padėjėja Birgita Jelotė. Jame B. Jelotė rašė, kad būtina padaryti viską, siekiant užkirsti kelią tradicinės oratorijos projektui, o Dž. Rizką laikė naudingu sąjungininku.
„Pradėjo sklisti gandai, kad kunigas Tobiasas <…> nori įkurti [tradicinę] oratoriją. Žinojau, kad turiu padaryti viską, ką galiu, kad tai sustabdyčiau“, – rašė B. Jelotė.
Pasak „Thomas More ataskaitos“, B. Jelotė dar 2019 m. kitiems dvasininkams teigė, kad T. Unerstolas yra alkoholikas ir homoseksualus, taip, ataskaitos autorių vertinimu, siekdama jį diskredituoti.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad nors kompromituojančios medžiagos apie T. Unerstolą nebuvo rasta, buvusi parapijos darbuotoja esą gavo vyskupijos leidimą ieškoti kompromituojančių nuotraukų parapijos kompiuterių serveriuose. Paieškos metu rasta tik viena Dž. Rizko, per parapijos kelionę į Maltą vilkinčio marškinėlius ir maudymosi šortus, nuotrauka.
Pranešama, kad 2021 m. rugpjūčio viduryje T. Unerstolas B. Jelotės laišką parodė generalvikarui. Nors šis pažadėjo imtis veiksmų, galiausiai tik paskambino B. Jelotei ir perspėjo ją, kad T. Unerstolas turi šį laišką.
Nuo 2022 m. vyskupija pamažu ėmė šalinti T. Unerstolą iš pastoracinės veiklos. Sausį jis netikėtai buvo atleistas iš Kristaus Karaliaus parapijos klebono pareigų ir paskirtas vyskupijos tradicinių lotyniškųjų Mišių koordinatoriumi.
Po kelių savaičių, vasario 24 d., konfidencialiu A. Arborelijaus pasirašytu dekretu jam buvo uždrausta pastoracinė veikla su nepilnamečiais. Tų pačių metų spalį kunigas neteko visų įprastų pastoracinių pareigų.
Tuo pat metu A. Arborelijus naujuoju Kristaus Karaliaus parapijos Geteborge klebonu paskyrė kitą švedų kunigą Perą Andersą Feltenheimą, nors anksčiau buvo nustatytas netinkamas jo elgesys.
„Thomas More ataskaitos“ autoriai ir D. Montanija tiesiogiai lygina T. Unerstolo ir P. A. Feltenheimo atvejus. 2013–2014 m. atlikus oficialų tyrimą buvo nustatyta, kad P. A. Feltenheimas netinkamai elgėsi su jaunais žmonėmis, todėl jam buvo uždrausta dirbti su nepilnamečiais. Nepaisant to, 2022 m. jis buvo paskirtas Kristaus Karaliaus parapijos klebonu vietoj T. Unerstolo.
Kai 2025 m. paaiškėjo kita P. A. Feltenheimo veikla internete, kuri buvo įvertinta kaip nesuderinama su kunigyste ir vadovavimu parapijai, Stokholmo vyskupijos kurija leido jam palikti parapiją. Viešai jo pasitraukimas buvo apibūdintas kaip atostogų laikotarpis, skirtas „atsigauti ir atgauti jėgas“. Kardinolas taip pat viešai jam padėkojo.
2024 m. lapkričio 10 d. A. Arborelijus dekretu oficialiai suspendavo T. Unerstolą. Kaip pagrindas buvo nurodyti neapibrėžti „dabartinių jo pastoracinių gebėjimų trūkumai“, o svarbiausia – tariamas 2022 m. vasarį nustatyto draudimo dirbti su nepilnamečiais ir jaunimu nesilaikymas.
2024 m. gruodžio 10 d. T. Unerstolas Stokholmo apylinkės teisme pareiškė ieškinį vyskupijai dėl, jo teigimu, neteisėto atleidimo iš darbo. Jis prašė panaikinti sprendimą nutraukti jo darbo santykius ir atlyginti žalą.
2025 m. birželio 10 d. vyskupija visiškai ir be išlygų pripažino tiek kunigo pareikštus reikalavimus, tiek jų teisinį pagrindą. Vėliau teismas priėmė vyskupijai nepalankų sprendimą ir įpareigojo ją atlyginti žalą.
Nepaisant to, 2025 m. liepos 3 d. vyskupija nustojo mokėti T. Unerstolui atlyginimą ir viešai pareiškė, kad jo suspendavimas tebegalioja. Tuomet pirmą kartą viešai paminėti ir kaltinimai „emociniu smurtu“. Po šių įvykių buvęs klebonas nusprendė pateikti kanoninį skundą Šventajam Sostui.
2026 m. gegužės 5 d. Dvasininkijos dikasterija paskelbė dekretą, kuriuo T. Unerstolo 2024 m. suspendavimas buvo pripažintas negaliojančiu dėl rimtų procedūrinių pažeidimų. Vyskupijai taip pat nurodyta išmokėti kunigui nuo 2025 m. liepos nesumokėtą atlyginimą.
2026 m. gegužės 5 d. Dvasininkijos dikasterija paskelbė dekretą, kuriuo T. Unerstolo 2024 m. suspendavimas buvo pripažintas negaliojančiu dėl rimtų procedūrinių pažeidimų. Vyskupijai taip pat nurodyta išmokėti kunigui nuo 2025 m. liepos nesumokėtą atlyginimą.
Tačiau tuo pačiu dekretu dikasterija trejiems metams paliko galioti kitus T. Unerstolui taikytus drausminius ir pastoracinės veiklos apribojimus. Sprendimas buvo grindžiamas konfidencialiais dokumentais, kuriuos Šventajam Sostui pateikė Stokholmo vyskupija.
Kunigui uždrausta viešai aukoti Mišias, jei jose nedalyvauja kitas kunigas, taip pat sustabdyti jo įgaliojimai klausyti išpažinčių ir pamokslauti.
2026 m. liepą ir rugpjūtį T. Unerstolas šiuos trejų metų apribojimus apskundė Apaštališkajai signatūrai – aukščiausiajam Katalikų Bažnyčios administraciniam tribunolui. Jis taip pat informavo Vatikano institucijas, kad vyskupija nevykdo ankstesniu dekretu nustatytų finansinių ir informavimo įpareigojimų.
Nors gegužės 5 d. Vatikano dekretas turėjo būti vykdomas nedelsiant, Stokholmo vyskupijos kurija beveik keturis mėnesius apie jį oficialiai nepranešė nei dvasininkams, nei tikintiesiems. Tuo pat metu vyskupija nesumokėjo kunigui jam priklausančių lėšų.
Kai D. Montanija rugpjūčio 27–rugsėjo 2 dienomis kreipėsi į vyskupiją, jos atstovė spaudai Kristina Helner pareiškė, kad buvo nuspręsta palaukti, kol bus išnaudotos visos apskundimo galimybės, ir tik tuomet paviešinti dekretą.
Ji taip pat teigė, kad vyskupija nežinojo, „kurias [2026 m.] dekreto dalis“ T. Unerstolas apskundė Apaštališkajai signatūrai.
Tačiau T. Unerstolo skundas Apaštališkajai signatūrai susijęs su trejų metų apribojimais, o ne su Dvasininkijos dikasterijos sprendimu pripažinti jo 2024 m. suspendavimą negaliojančiu.
Be to, rugpjūčio 30 d. laiške T. Unerstolui pats A. Arborelijus patvirtino, kad skundas susijęs būtent su trejų metų apribojimais. Tai prieštarauja vyskupijos kurijos paaiškinimui, kodėl Vatikano dekretas nebuvo paviešintas tikintiesiems.
A. Arborelijus laikomas doktrinos ir moralės klausimais konservatyviu hierarchu. Jis nuosekliai gynė Katalikų Bažnyčios mokymą gyvybės, lytiškumo ir kunigystės klausimais, tačiau po popiežiaus Pranciškaus apaštališkojo laiško Traditionis custodes paskelbimo buvo tarp vyskupų, aktyviau taikiusių tradicinių lotyniškųjų Mišių apribojimus.
