Popiežius Leonas XIV rugsėjo 25–28 d. lankysis trijuose Prancūzijos miestuose – Paryžiuje, Lurde ir Mece. Jis susitiks su jaunimu, valdžios atstovais, ligoniais, migrantais ir kitais žmonėmis. Kelionės metu Šventasis Tėvas kalbės įvairiomis temomis – nuo dirbtinio intelekto ir migracijos iki dabartinės Katalikų Bažnyčios padėties Prancūzijoje.
Štai 12 dalykų, kuriuos verta žinoti apie popiežiaus kelionę ir turtingą Prancūzijos katalikybės istoriją.
1. Leonas XIV taps trečiuoju popiežiumi, aplankiusiu ir Paryžių, ir Lurdą
Popiežius Pranciškus tris kartus lankėsi Prancūzijoje – Strasbūre, Marselyje ir Korsikos Ajače, tačiau niekada nebuvo Paryžiuje ar Lurde.
Leonas XIV taps trečiuoju pareigas einančiu popiežiumi po šv. Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI, aplankiusiu abi šias katalikams svarbias vietas.
Benediktas XVI Lurde surengė ilgiausią čia kada nors vykusį pareigas einančio popiežiaus vizitą – 2008 m. rugsėjį, minint 150-ąsias Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų metines, jis ten praleido keturias dienas.
2. Paryžiaus Dievo Motinos katedroje vyks pirmoji popiežiaus liturgija po niokojančio gaisro
Rugsėjo 25 d. Leonas XIV pradės apaštališkąją kelionę į Prancūziją, Paryžiaus Dievo Motinos katedroje („Notre-Dame de Paris“) vadovaudamas iškilmingiems mišparams kartu su vyskupais, kunigais, diakonais, pašvęstojo gyvenimo asmenimis ir seminaristais.
Praėjus septyneriems metams po 2019 m. gaisro, per kurį sugriuvo katedros smailė ir stogas, tai bus pirmoji popiežiaus vadovaujama liturgija po restauruotais gotikiniais katedros skliautais.
3. Leonas XIV aukos Mišias Paryžiaus Santarvės aikštėje
Santarvės aikštė („Place de la Concorde“) iš pradžių buvo pavadinta Liudviko XV vardu ir skirta karaliui pagerbti.
Per Prancūzijos revoliuciją ji tapo Revoliucijos aikšte („Place de la Révolution“). Čia buvo įvykdyta mirties bausmė Liudvikui XVI, Marijai Antuanetei ir daugiau kaip tūkstančiui kitų žmonių.
1795 m., siekiant pabrėžti nacionalinį susitaikymą, aikštė buvo pervadinta Santarvės aikšte.
Tai didžiausia viešoji Paryžiaus aikštė – jos plotas siekia daugiau kaip 8 hektarus.
4. Per popiežiaus vizitą bus išstatyta Kristaus tunikos relikvija
Rugsėjo 25 d. popiežius dalyvaus jaunimo maldos vigilijoje „Stade de France“ stadione Sen Deni, į šiaurę nuo Paryžiaus. Į renginį užsiregistravo daugiau kaip 80 tūkst. Prancūzijos jaunuolių.
Vigilijos pabaigoje bus išstatyta Kristaus tunikos relikvija. Tai bus pirmas kartas, kai Šventoji tunika bus išstatyta popiežiaus akivaizdoje.
Tikima, kad šį drabužį Kristus vilkėjo per savo Kančią. Relikvija saugoma Aržantėjuje esančioje Sen Deni bazilikoje.
Šventoji tunika viešai išstatoma kas 50 metų, taip pat ypatingomis progomis. Paskutinį kartą ji buvo išstatyta 2023 m., tačiau iki šiol niekada nebuvo atgabenta į renginį, kuriame dalyvautų popiežius.
Laikantis griežtų saugumo priemonių, relikvija iš Aržantėjaus bus nugabenta į maždaug už 6 km esantį „Stade de France“ stadioną.
Pats stadionas taip pat turi išskirtinę istoriją. Jis buvo pastatytas 1998 m. pasaulio futbolo čempionatui, o jo finale Prancūzija 3:0 nugalėjo Braziliją ir pirmą kartą tapo pasaulio čempione.
Dabar 80 tūkst. vietų stadione futbolo skanduotes pakeis religinės giesmės – jame melsis tūkstančiai jaunų piligrimų, rankose laikydami žvakes.
5. Leonas XIV melsis prie grotos, kurioje Dievo Motina apsireiškė šv. Bernadetai
Pirmasis Šventojo Tėvo renginys Lurde rugsėjo 26 d. bus vakaro malda prie Masabjelio Apsireiškimų grotos – vienos žinomiausių su Švč. Mergelės Marijos apsireiškimais siejamų vietų pasaulyje.
Rugsėjo 27 d. popiežius taip pat vadovaus Rožinio maldai ir procesijai su deglais Lurdo Dievo Motinos šventovėje.
Sekmadienio Mišias Leonas XIV aukos ne bazilikos viduje, o šventovės pievoje kitapus Gavo upės nuo pagrindinės grotos.
Popiežius taip pat susitiks su „Accueil Notre-Dame“ darbuotojais ir ten priimamais ligoniais bei negalią turinčiais piligrimais.
Nuo 1858 m., kai keturiolikmetė šv. Bernadeta išvydo Dievo Motiną, Masabjelio grotą aplankė daugiau kaip 200 mln. piligrimų.
Pranešta apie daugiau kaip 7 tūkst. išgijimo atvejų. Iš jų 72, atlikus išsamius medicininius tyrimus ir nustačius, kad išgijimai moksliškai nepaaiškinami, Bažnyčia oficialiai pripažino stebuklais.
6. Prancūzų piligrimams nereikės vertimo, kai kalbės Leonas XIV
Šventasis Tėvas laisvai kalba prancūziškai.
Prie to prisidėjo jo prancūziška kilmė iš tėvo pusės ir ankstyvas kalbos mokymasis – jau būdamas 15 metų Mičigane jis padėdavo prancūzų kalbos mokytis savo bendraklasiams.
Vėliau, būdamas Augustinų ordino generaliniu vyresniuoju, jis ne vienus metus sakė kalbas įvairiose prancūzakalbėse Afrikos šalyse.
Čikagoje gimęs pontifikas Prancūzijoje galės pasitelkti ne tik visą gyvenimą ugdytas prancūzų kalbos žinias, bet ir gilų ryšį su prancūzų dvasingumo tradicija.
7. Prancūzija – šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės gimtinė
Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė, dar vadinama šv. Terese iš Lizjė ir „Mažąja gėlele“, buvo prancūzų basųjų karmeličių vienuolė.
Ji mirė vos 24 metų, o 1997 m. šv. Jonas Paulius II ją paskelbė Bažnyčios mokytoja.
Vizito metu Leonas XIV privačiai susitiks su kontempliatyviosiomis karmelitėmis jų vienuolyne Lurde.
8. Prancūzija vadinama „vyriausiąja Bažnyčios dukterimi“
Prancūzija nuo seno vadinama „la fille aînée de l’Église“ – „vyriausiąja Bažnyčios dukterimi“.
Šis titulas siejamas su frankų karaliumi Chlodvigu I, kuris maždaug 496 m. Reimse buvo pakrikštytas. Frankų karalystė tapo pirmąja didele Vakarų karalyste, priėmusia katalikiškąją krikščionybę, o ne pagonybę ar arijonizmą.
9. Popiežiai Prancūzijoje gyveno beveik 70 metų
Avinjono popiežystės laikotarpiu, trukusiu 1309–1377 m., septyni iš eilės popiežiai – visi prancūzai – visuotinei Katalikų Bažnyčiai vadovavo ne iš Romos, o iš Popiežių rūmų („Palais des Papes“) Pietų Prancūzijoje.
Šis laikotarpis baigėsi, kai šv. Kotryna Sienietė prisidėjo prie to, kad popiežius Grigalius XI sugrįžtų į Romą.
10. Stebuklingasis medalikėlis buvo apreikštas Paryžiaus širdyje
1830 m. Paryžiuje, Rue du Bac gatvėje esančioje koplyčioje, Švč. Mergelė Marija apsireiškė naujokei šv. Kotrynai Labouré ir parodė jai Stebuklingojo medalikėlio atvaizdą.
Per kelerius metus buvo išplatinti milijonai tokių medalikėlių. Iki šiol Stebuklingasis medalikėlis yra viena plačiausiai Katalikų Bažnyčioje paplitusių sakramentalijų.
11. Slaptą „Chartreuse“ receptą žino vos keli vienuoliai
Garsųjį žolelių likerį „Chartreuse“ kartūzų vienuoliai gamina pagal šimtmečius saugomą slaptą receptą.
Jo ištakos siekia XVII a., o recepte naudojama 130 augalų, žiedų, šaknų, prieskonių ir kitų augalinių medžiagų.
Visa formulė iki šiol laikoma griežtoje paslaptyje ir yra patikėta tik labai nedaugeliui kartūzų vienuolių.
12. Prie šampano gamybos tobulinimo prisidėjo benediktinų vienuolis Dom Pérignonas
Dom Pierre’as Pérignonas (Pjeras Perinjonas) buvo XVII a. prancūzų benediktinų vienuolis, dirbęs Otviljė („Hautvillers“) abatijos vyno rūsyje.
Nors kartais jis klaidingai vadinamas šampano išradėju, P. Pérignonas reikšmingai prisidėjo prie vyno gamybos tobulinimo, ypač plėtodamas skirtingų vynų maišymo metodus.
Jo darbas tapo svarbia šiuolaikinės Šampanės vyndarystės istorijos dalimi.
