Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų reorganizacijos klausimą apmąstant. Tęsinys
„Kaip apskritai galima ignoruoti tiek daug moterų prašymą – neuždaryti vienintelės vietos, kur joms saugu. Kur gera. Kur norisi galvoti apie antrą, trečią, o gal net ketvirtą ir net ne vienos kartos vaiką“ (S1), – taip apie Kauno krikščioniškuosius gimdymo namus sako viena iš juose gimdžiusiųjų.
Daugybė šeimų, esamų ir būsimų mamų ir tėčių, medikų su jauduliu laukia rugsėjo 24-osios. Tą dieną spręsis daugiau nei pusę metų visuomenę jaudinantis klausimas dėl Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų (KKGN) išlikimo. Vienas iš jų dalininkų – LR Sveikatos apsaugos ministerija – ministro Lino Kukuraičio iniciatyva jau išreiškė siekį šiuos gimdymo namus išsaugoti, antrojo dalininko (LSMU Tarybos) balsavimo laukiama ketvirtadienį, rugsėjo 24 d.
Šio balsavimo priešaušryje prasminga prisiminti esminius faktus, prisiliečiant ir prie KKGN klientų (šeimų, mamų, tėčių) bei medikų patirčių.
Apie faktus
Pasaulio sveikatos organizacija savo rekomendacijose (WHO, 2025a) pabrėžia, kad gimdymas turi:
– atitikti gimdyvės asmeninius, sociokultūrinius ir kt. įsitikinimus;
– tenkinti jos lūkesčius priežiūrai gimdymo metu ir po jo;
– užtikrinti praktinę ir emocinę paramą.
PSO skatina sudaryti sąlygas pozityviai gimdymo patirčiai (WHO, 2025b), kuri siejama su:
– galimybe pagimdyti sveiką kūdikį klinikinės ir psichologinės saugos sąlygomis;
– įvairiapuse parama iš gimdyvę palydinčio asmens (šeimos nario, dulos ar kt.) ir medicinos personalo;
– daugumos moterų noru gimdyti natūraliai, aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl gimdymo eigos;
– gimdyvės orumo, privatumo, pozityvios gimdymo aplinkos užtikrinimu.
Pagal PSO, gimdymo metu būtina (WHO, 2025a):
– gerbti moters poreikius, pageidavimus, jai kylančius klausimus;
– empatiškai į juos reaguoti, įsiklausyti, drąsinti ir raminti;
– palaikyti gimdyvės pasirinkimus, užtikrinant jos privatumą ir konfidencialumą;
– bendradarbiauti su ją lydinčiu asmeniu.
LR Sveikatos apsaugos ministerijos aprobuota Normalaus gimdymo metodika (Metodika, 2019) įtvirtino:
– gimdymo aplinka turi būti kuo artimesnė namų aplinkai;
– artimųjų dalyvavimas ir pagalba palengvina gimdymo eigą, sumažina vaistų nuo skausmo poreikį;
– normalaus gimdymo atveju vengtina medikamentų ir nereikalingų intervencijų.
Skatinamas aktyvus gimdyvės įsitraukimas į gimdymo planavimą ir sprendimų priėmimą, fizinės ir psichologinės jos būklės stebėjimas, galimybė jai laisvai judėti ir kt.
Pagrindinis motinystės priežiūros kokybės rodiklis yra pozityvi gimdymo patirtis, turinti įtakos ne tik motinos gerovei, bet ir būsimiems prokreaciniams sprendimams. Ji priklauso ne tik nuo sveikatos priežiūros specialistų pagarbos ir paramos gimdyvei, bet ir nuo jos lūkesčių gimdymui, aplinkai ir kt. išpildymo (Prosen, Ličen, 2025).
Kauno krikščioniškieji gimdymo namai:
– atitinka PSO kriterijus pozityviai gimdymo patirčiai (WHO, 2025a; WHO, 2025b);
– turi visuomenės ir šeimų pasitikėjimą, pagal daugelį kriterijų vertinami kaip geriausi ar vieni geriausių gimdymo namų Lietuvoje („Mano gimdymas“ apklausos rezultatai, 2022);
– nuo 2027 m. LR SAM numatomas bazinis mokėjimas akušerijos ir perinatologijos paslaugas teikiančioms įstaigoms amortizuos KKGN finansinius kaštus, o tai ekonominiais argumentais grindžiamą jų reorganizavimą daro nepagrįstu.
Tai faktai.
O ką liudija šeimos?
Ankstesniuose tekstuose jau minėtame N-1579 motinų, tėvų, medikų įrašų socialiniuose tinkluose ir po KKGN išsaugojimui skirta peticija P-87961 apie patirtis KKGN tyrime atsiskleidė minėtus faktus pagrindžiantys duomenys:
I. Gimdyvei ir jos artimiesiems svarbūs gimdymo vietos aspektai
Saugumas. KKGN vertinami kaip vieta, „kur gera būti“ (S1), jaučiamasi saugiai („jaučiausi saugi“, S5), „išgirsta ir gerbiama“ (S11). Kur „viskas apgaubta ramybe, tikėjimu ir nuoširdžiu rūpesčiu“ (S32), supa „tyla, ramybė, daug juoko, nulis streso“ (S72), „tuo pačiu galint suteikti skubią pagalbą (…) to prireikus“ (S43).
Natūralumas. „Krikščioniškuose gimdymo namuose gydytoja ne rišosi plastikinę prijuostę bijodama susitepti mano kūno skysčiais, o klūpėjo susirietusi ant kelių prie gimdymo kėdutės, nes tokia padėtis buvo patogi man ir tinkama vaikeliui gerai įsistatyti. (…) Ji pasitikėjo mano jausmu, kokia kūno padėtis, judesys man patogiausias, (…) mano ryžtu ištverti skausmą be vaistų ir nerodė nusivylimo, kai sudvejojau ir palūžau“ (S151). Renkamasi gimdyti ten, „kur gimdymui būtų leista vykti natūraliai – be nereikalingos skubos ir intervencijų“ (S11), „tikima natūralia gimtimi, kūno galia pagimdyti, (…) laukiama ilgiau (…), duodama laiko, neskubama užbaigti gimdymo“ (S26), „leidžiant kūnui natūraliai daryti tai, ką jis žino geriausiai. (…) Mes pamirštam, kad gimdymas yra natūralus dalykas, kuriam vykti sklandžiai (…) reikia kuo ramesnės aplinkos, o ne spaudimo, skubinimo, kišimosi, bereikalingo blaškymo“ (S46).
Jautimasis kaip namuose. „Daugelyje pasaulio šalių egzistuoja vietos, kurios yra tarsi tarpinis variantas tarp gimdymo namuose ir ligoninės stacionare – jaukios, namus primenančios erdvės, kur be reikalo netrikdomas intuityvus moters buvimas“ (S11). „Krikščioniški gimdymo namai – vienintelė vieta Lietuvoje, kur gimdyvė jaučiasi ne kaip ligoninėje, o kaip namuose. Čia pasitinka su rūpesčiu, lydi su pagarba ir padeda pirmosiomis motinystės akimirkomis“ (P151); „stengiamasi į gimdymą kištis kuo mažiau, vengiant nereikalingų intervencijų, tiesiog stebint ir padedant šiam procesui vykti natūraliai, kaip ir turėtų būti – visai kaip namuose“ (S46), „palatose, kurios net ne palatos… Tai kambariai, kur jautiesi beveik kaip namuose“ (S1), su „geru, jautriu personalu“ (S61).
Galimybė gimdyti vandenyje. „Labai norėjau pasitikti vaikutį vandenyje, nes tai mano stichija, vanduo visur mane lydėjo, atpalaiduodavo, nuramindavo…“ (S155). Dalinamasi prisiminimais: „į vonią teka priteka vanduo. Šiltas, malonus, apimantis visą kūną. Atsisėdi, atsiklaupi, surandi padėtį (…). „Ar aš tikrai čia jau gimdau, nes kažkaip kaip SPA koks“ (S156); „visi trumpam sulaikom kvapą. Čia pat! Galvytė, petukai… Ir visas sūnelis atskuba į vandenį, rankos priglaudžia jį visą tokį slidų prie krūtinės – tą šiltą šiltą burbuliuką, ir galim jausti, kaip erdvė išsiplečia, nuskaidrėja, neonatologai išeina – sūnelis stiprus ir verkia, jam viskas gerai. Ašaros iš laimės, apkabinimai, padėkos, ir tas sūkurys oksitocino, endorfinų, meilės ir naujagimio kvapo – dabar tik supranti, kad išties pagimdei. Šiandien, dabar, jau!“ (S156).
II. KKGN išskirtinumas
Konvejeriui – ne: išskirtinis dėmesys kiekvienai gimdyvei. KKGN „moteris nebuvo ir nėra skaičius“ (S38): „atvykome (…) ieškodami vietos, kur netapsime gimdymų konvejerio dalimi. Kur jausčiausi saugi, išgirsta ir gerbiama“ (S11). „Čia vyko dialogas. Su manimi gydytojai ir akušeriai tarėsi. Manęs klausė „kokie jūsų lūkesčiai?“ (…). Tas gydytojos pagarbus kreipimasis į gimdančią moterį įsiminė turbūt labiau nei pirmas vaiko garsas“ (S108). „Galėjau patirti tikrą susitikimo su dukryte šventę, nesijaudinant, kad reikia su kuo nors kovoti dėl savo pasirinkimų“ (S111); „kur dar gali būti tokios sąlygos. (…) būsima mama su savo lūkesčiais, kuriuos išsako garsiai ir būna išgirsta. Gimdymas čia nebuvo konvejeris – jis buvo patirtis“ (S38).
Draugiškumas motinai ir naujagimiui. „Nors Lietuvoje neturime oficialaus Motinai palankios ligoninės statuso (taip yra užsienyje), bet Krikščioniškieji gimdymo namai tikrai būtų pirmieji, kurie tą statusą gautų nė nemirktelėję. Čia važiuoja iš visos Lietuvos ir net užsienio… Nes šiuo metu Lietuvoje tiesiog nėra kitos tokios vietos, kur moterys turėtų tokias galimybes“ (S57). Tai „šiuolaikiškos, erdvios gimdyklos (erdvė yra svarbu, jei moteris nori judėti gimdymo metu), dideli šeimos kambariai (svarbu komfortiškam šeimos buvimui), bendros erdvės šeimai“ (S78). „Čia mus priėmė kartu su visa šeima – kai sužinojau, kad reikės kelias dienas „pagulėti“, jaudinausi dėl sūnaus. Mums pasiūlė šeimos kambarį. Nes jie žino, kaip svarbu mamai būti ramiai dėl savo vaikų“ (S108).
Keliamas rūpesčio kupinas klausimas, „ar visur Lietuvoje yra galimybė po gimdymo pasilikti visai šeimai? Toli gražu ne“, yra daug atvejų, „kai pasakius, jog vietų nėra, tėtis išprašomas iš gimdymo įstaigos ir mama lieka viena su ką tik gimusiu mažyliu“, išgyvena traumuojančią patirtį, nes „galimai būna po tam tikros intervencijos, kartais besisukančia galva, dideliu fiziniu skausmu, ką jau kalbėti apie nuovargį po gimdymo ir virsmą tapus mama. Ir štai po dviejų valandų gimdykloje su visa šeima (…) ji lieka viena su vaikeliu, su kuriuo dar neįsivaizduoja, ką daryti, ir visu kitu emociniu ir fiziniu chaosu“ (S26).
Holistinė priežiūra. Tai „nuostabūs gimdymo namai, nuo priežiūros nuo pirmų nėštumo dienų, paskaitų mamoms ir tėveliams, baseino mankštų iki nuostabaus personalo gimdymo metu“ (P42); „atėjo gydytoja apžiūrai, aš leliuką duot, o ji sako aš jūsų apžiūrėti atėjau (man vėl akys ant kaktos, ašaros akyse, kad dar ir aš čia rūpiu, nes su pirmu gimdymu niekas į mane dėmesio nekreipė po gimdymo“ (S25); „specialistai (…) dar leidžia ant peties ašaras išlieti“ (S48), „dušas palatoje, tai apsiprausti vos ne kas valandą dvi. Greičiau atsigauti“ (S25).
Žindymo įgūdžių formavimas. „Dėl žindymo ėjo ir ėjo, nors su antru vaiku buvo lengviau, bet vistiek stebėjo, atkreipė dėmesį, kad vienoje pozoje maitinu, patarė daugiau, kad man būtų lengviau“ (S25); „nuoširdi (…), tikra pagalba žindymo klausimais (ne tik lankstinukas ant palangės kaip teko patirti kitoje ligoninėje)“ (P42).
III. KKGN vertinimas
Patrauklumas nepaisant atstumų. „Šeimos čia plūsta iš visos Lietuvos“ (S26): „kai laukiausi, nesvarsčiau jokių kitų variantų. Važiavau iš Vilniaus į vietą, kurioje jausčiausi apgaubta jaukumo, šilumos ir rūpesčio“ (S28); „važiavom net iš Panevėžio. (…) Nemanau, kad Lietuvoje yra bent pusiau tiek orientuoti į mamą gimdymo namai“ (S74). „Keliavome į šiuos gimdymo namus iš Klaipėdos. Dar niekada nesu patyrusi tokio žmogiškumo jokioje institucijoje iš visiškai nematytų asmenų. Atrodytų smulkmenos, bet tai įstrigs visam gyvenimui“ (S147). „Prieš 12 metų iš Mažeikių važiavau gimdyti savo pirmagimės į šiuos gimdymo namus. Tai buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime – viskas vyko profesionaliai, su dideliu žmogiškumu ir rūpesčiu“ (P275).
Teisės rinktis gimdymo vietą ir būdą užtikrinimas. „Tokia plati visuomenės reakcija į šių gimdymo namų uždarymą (…) būtent todėl, kad tai yra šeimų pasirinkimo teisės į gimdymo priežiūros modelį siaurinimas. O tokia pasirinkimo teisė – kur gimdyti savo vaikus, privalo išlikti“ (S43): „kiekviena būsima mama Lietuvoje turi turėti teisę rinktis jaukią ir vertybiškai stiprią vietą gimdymui. Negalima naikinti to, kas šeimoms yra brangu ir reikalinga“ (P90). „To išmatuoti vien skaičiais ar statistika yra neįmanoma. Nors sveikas naujagimis ir mama yra svarbiausias tikslas, jis neturėtų būti vienintelis“ (S38). KKGN yra „saugi ir pagarbi vieta gimdyti, mes turime turėti teisę rinktis, kur ir kaip gimdyti“ (P78), nes „gimdyvės atsirenka gimdymo namus taip kruopščiai, kaip nuotaka suknelę“ (P101). „Lietuvoje nėra nei vienos įstaigos galinčios prilygti KGN. Šios įstaigos uždarymas būtų negrįžtama žala visai Lietuvai“ (P1332).
IV. Pagarba asmeniui ir gimdymui
Pagarba moteriai. „Čia patyriau pagarbą. Niekas nevyko be mano valios, su manimi ir mano kūnu buvo bendradarbiaujama. Švelniai ir profesionaliai“ (S108); „jaučiausi … rami, prižiūrėta ir gerbiama“ (S5), „gimdymas neturi būti trauma. (…) tu turi teisę klausti, (…) pasakyti, kad tau skauda, (…) būti išgirsta“ (S113).
Pagarba gyvybei. „Mano sūnaus Jonuko galėjo nebūti, kuomet 5-ąją nėštumo savaitę prasidėjo persileidimas. (…) iki 12-os nėštumo savaitės eilinėse sveikatos įstaigose žmogaus gyvybė dar nėra vertinama kaip kažkas, ką reikia nedelsiant gelbėti. Vietoj to sakoma – „vyksta natūrali atranka“. Taip ir man vienoje privačioje klinikoje (…) pasakė – „tiesiog vyksta natūrali atranka“. O tuo tarpu Krikščioniškųjų Gimdymo Namų gydytoja staigiai griebėsi veiksmų, buvo imtasi gydymo ir gyvybė buvo išgelbėta. (…) šiandien Jonukui jau 2 metai, jis yra stiprus ir sveikas vaikas. Šiandien yra žmogus. O galėjo jo tiesiog nebūti… Bet ačiū Krikščioniškiesiems Gimdymo Namams, kur kiekviena gyvybė yra šventa, yra svarbi nuo pat jos prasidėjimo“ (S43).
Pagarba lydinčiam asmeniui. Čia „klausiama, kaip norėtum gimdyti, ir ne tik klausiama, bet ir stengiamasi atliepti (kaip dula susiduriu, jog ir kitur pamažu įsivyrauja praktika klausti, tačiau kartais atrodo, jog tai daroma iš mandagumo)“ (S26). KKGN „palankūs ne tik vaikeliui, šeimai, bet ir šeimoms, pasirinkusioms keliauti į gimdymą lydimiems dulos – čia dula priimama kaip visiškai įprasta praktika, kolegė, komandos dalis“ (S26).
V. Įgalinanti nėštumo ir gimdymo patirtis
Pozityvios gimdymo patirties poveikis moters sveikatai. „Visada labai (…) jautri tema (…) žmogaus psichinė sveikata. Kartais vis dar nematoma, vis dar ignoruojama (…). Mamos emocinė sveikata – toks trapus dalykas tokiame gyvenimo virsme, ypač kai mama tampama pirmą kartą. (…) Mamos psichinė sveikata pogimdyviniame laikotarpyje yra labai įtakojama gimdymo patirties, gimdymo aplinkos, personalo, kuris tuo metu „sukosi“ aplink“ (S43). „Toks saugumo ir namų jausmas sklandžiam gimdymui išties yra labai svarbus! (…) saugumo ir atsipalaidavimo faktorius ženkliai prisideda prie sklandaus gimdymo bei psichinės sveikatos pogimdyviniu laikotarpiu!“ (S42); „jaukios, namus primenančios erdvės, kur be reikalo netrikdomas intuityvus moters buvimas. (…) tokia aplinka dažnai siejasi su sklandesne natūralaus gimdymo eiga ir geresne emocine moters savijauta po jo“ (S38).
Pogimdyminės depresijos prevencija. „Gimdymas yra psichofizinis procesas – jei aplinka nesaugi – gimdymas nevyksta, sustoja. Saugi, palaikanti pogimdyminė aplinka tiesiogiai susijusi su pogimdyminės depresijos prevencija. Visa tai atsispindi ir skaičiuose, kur būtent Krikščioniškieji gimdymo namai turi geriausius rezultatus“ (S26).
Pozityvios prokreacinės nuostatos. „Kai mąstydavau apie antrą vaikiuką, vienas iš faktorių buvo gimdymo namai“ (S1). „Nevertinantis priėmimas (…) užaugino pasitikėjimą savimi, kuris leido po kelių metų jau visiškai ramiai ir užtikrintai pasitikti trečią vaiką kitame mieste, kituose gimdymo namuose“ (S151). „Gimdymo namų, kuriuose aplinka artima namams, egzistavimas yra vienas iš gimstamumo skatinimo būdų“ (P101), „kur norisi galvoti apie antrą, trečią, o gal net ketvirtą ir net ne vienos kartos vaiką“ (S1).
Vietoje išvadų
KKGN atitinka PSO pozityvios nėštumo ir gimdymo patirties rekomendacijas (WHO, 2025a; WHO, 2025b; WHO, 2018), LR SAM Normalaus gimdymo metodikos (Metodika, 2019) principus, gimdyvių vertinami kaip geriausi ar vieni geriausių gimdymo namų Lietuvoje, o nuo 2027 m. dėl LR SAM kintančio akušerijos ir perinatologijos padalinių finansavimo modelio galės amortizuoti finansinius kaštus.
Žinant minėtus faktus šeimos ir KKGN medikai įtraukiami į paradoksalią situaciją: nors faktai ir šeimų patirtys kalba patys už save, sprendimai dėl jų reorganizavimo tampa sunkiai paaiškinami, ypač demografinės krizės sąlygomis.
KKGN reorganizavimas:
– kelia visuomenės nusivylimą ir nepasitikėjimą institucijomis;
– didina šeimų nesaugumą, gali turėti neigiamos įtakos prokreaciniams sprendimams (Prosen, Ličen, 2025);
– atima iš šeimų teisę rinktis jų poreikius ir teisėtus lūkesčius atitinkančią gimdymo vietą ir būdą;
– mažos rizikos gimdymų atveju nepalieka kitos galimybės kaip tik gimdyti namuose (keliant įvairias rizikas motinos ir vaiko gyvybei ir sveikatai) ar ligoninėje.
Panašu, kad šiandien pažeidžiamiausiųjų sąskaita laikomas šalies demokratijos, pilietiškumo, šeimų ir į pasaulį ateinančių mažųjų piliečių teisių ir laisvių užtikrinimo egzaminas: būti ar nebūti, puoselėti ar griauti, įgalinti ar nuįgalinti?
Tai ne tik esmę keičiančio kablelio padėjimo sakinyje „išsaugoti negalima uždaryti“ klausimas. Tai kertinis mūsų visų būties ir ateities pasirinkimo klausimas. Šalies vertybinio kurso ir tikslo demografinėje krizėje klausimas.
Faktai ir šeimų patirtys šaukte šaukia: išsaugoti, negalima uždaryti.
„Aš labai norėčiau, kad moterys ir toliau turėtų galimybę rinktis – kur, kaip ir kokioje aplinkoje pasitikti savo vaikus“ (S11).
