„Prieš savaitę, švenčiant Sekmines, baigėsi Velykų liturginis laikotarpis. Švęsdami Švenčiausiosios Trejybės slėpinį turime galimybę apmąstyti nueitą kelią, pradedant nuo svarbiausio dalyko – dieviškojo gyvenimo, kurį dovanoja Jėzus Kristus“, – popiežius Leonas sekmadienio vidudienį kreipėsi į romiečius ir piligrimus, kurie susirinko į Šv. Petro aikštę kalbėti „Viešpaties angelo“ maldą.
Tas dieviškasis gyvenimas – dinamiška, neišsemiamai vaisinga ir žodžiais nepasakoma bendrystė – padovanota ir mums. Juk Dvasia, esanti bendrystėje su Tėvu ir Sūnumi, buvo išlieta į mūsų širdis. Tą dieviškojo gyvenimo tikrovę pasaulyje mes patiriame Bažnyčioje, kuri yra bendrystės sakramentas, susitikimo, meilės ir gyvenimo erdvė, kurioje susiliečia dangus ir žemė.
Popiežius priminė, kad šio sekmadienio Evangelijoje girdėjome Jėzaus žodžius, ištartus Nikodemui – svarbiam Izraelio tautos žmogui, kuris atėjo pas Jėzų naktį, kad nebūtų kitų pastebėtas, trokšdamas geriau pažinti šį paslaptingą Mokytoją ir užduoti jam klausimų. Jėzus Nikodemui kalbėjo apie Šventąją Dvasią, kurios šviesa išsklaido žmogaus sielos tamsą ir padeda suprasti tiesą, kuri šiandien skamba visose mūsų bažnyčiose: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16).
„Brangieji, – sakė popiežius Leonas, – mes jaučiame palaimą apmąstydami Dievo – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios – slėpinį, jaučiamės kaip namuose, panašiai kaip ir Nikodemas jautėsi kaip namuose kalbėdamasis su Jėzumi. Dieviškasis gyvenimas yra nuostabus ir įtraukiantis, jis suteikia ramybę mūsų širdžiai, kuri dažnai būna tokia nerami, ir moko džiaugtis susitinkant su broliais ir seserimis. Trejybė mus moko mylėti kiekvieną ir visus, suprasti, kad kiekvienas kūrinys yra sukurtas bendrystei, santykiui ir susitikimui. O priešingai – susiskaldymai, susipriešinimas ir kito niekinimas atneša pasauliui griuvėsius, liūdesį ir dvasinį nevaisingumą. Kas nepriima šios Dvasios, tas greitai pasensta nuolat skųsdamasis, lieka vienišas ir jo širdis niekada nebūna šventiškai nusiteikusi.“
„Tačiau šiandien, brangūs broliai ir seserys, yra šventė! Dievo šventė yra mūsų šventė“, – sakė Leonas XIV ir paragino kartu su juo „Viešpaties angelo“ malda kreiptis į Mergelę Mariją.
