Tradicinė Sekminių piligrimystė iš Paryžiaus į Šartrą Prancūzijoje jau 44-ąjį kartą sutraukė rekordinę minią – trijų dienų piligrimystėje dalyvavo beveik 20 tūkst. žmonių, palyginti su 19 tūkst. 2025 metais.
Pasauliečių asociacijos „Notre-Dame de Chrétienté“ organizuotas renginys baigėsi pirmadienį, gegužės 25 dieną, užbaigiamomis Mišiomis Šartro Dievo Motinos katedroje. Šių metų piligrimystės tema – „Būsite mano liudytojai iki žemės pakraščių“. Renginys sutraukė dalyvius iš 22 šalių.
Pastaraisiais metais augantis dalyvių skaičius organizatoriams kelia vis daugiau logistinių ir saugumo iššūkių, todėl pasiekus maksimalų dalyvių skaičių dalis norinčiųjų nebegalėjo užsiregistruoti. Organizatoriai teigė siekiantys 2027 metais priimti dar daugiau piligrimų.
Siekdama geriau suprasti piligrimų profilį, „Notre-Dame de Chretiente“ šiemet atliko vidinį tyrimą, apklausdama 4 610 dalyvių – beveik ketvirtadalį visų piligrimų – apie jų tikėjimą, religinę praktiką ir motyvaciją.
Jauni, praktikuojantys ir tvirtai besilaikantys Bažnyčios mokymo
Tyrimo rezultatai prieštarauja įprastam Prancūzijos katalikybės įvaizdžiui.
Vidutinis apklaustųjų amžius buvo 22 metai, tuo metu praktikuojančių Prancūzijos katalikų amžiaus vidurkis siekia 57 metus, remiantis tyrime cituojamais IFOP (Prancūzijos viešosios nuomonės instituto) duomenimis. Daugiau nei pusė piligrimų yra jaunesni nei 25 metų, o trečdalis dalyvavo pirmą kartą, o tai rodo, kad piligrimystė vis labiau traukia kartą, nebeturinčią asmeninės Bažnyčios iki Vatikano II Susirinkimo patirties.
Beveik 90 proc. apklaustųjų save laiko praktikuojančiais katalikais, daugelis jų Mišiose dalyvauja ir darbo dienomis, ir sekmadieniais, o beveik 40 proc. bent kartą per mėnesį eina išpažinties.
Beveik 90 proc. apklaustųjų save laiko praktikuojančiais katalikais, daugelis jų Mišiose dalyvauja ir darbo dienomis, ir sekmadieniais, o beveik 40 proc. bent kartą per mėnesį eina išpažinties.
Didžioji dauguma taip pat patvirtino tikintys pagrindinėmis Bažnyčios tiesomis – daugiau kaip 90 proc. nurodė tikintys tikruoju Jėzaus Kristaus buvimu Eucharistijoje, kūno prisikėlimu, Švenčiausiąja Trejybe ir pragaro egzistavimu. Kaip pažymima tyrime, daugelis Prancūzijos katalikų šių tikėjimo tiesų jau nebepalaiko.
Be pačios piligrimystės, 77 proc. respondentų teigė aktyviai dalyvaujantys parapijų veikloje, skautų organizacijose ar labdaros veikloje. Tyrimo autoriai pažymi, kad tai maždaug septynis kartus viršija Prancūzijos katalikų vidurkį šalyje. Šiemet pasirinkta misionieriška tema, atrodo, atitinka realią situaciją.
Liturgijos klausimas
Tyrime taip pat nagrinėtas daug diskusijų keliantis liturgijos klausimas.
Organizatorių teigimu, dauguma respondentų (63 proc.) išreiškė stiprų prisirišimą prie tradicinės Romos apeigų formos, pirmiausia nurodydami dvasines ir doktrinines priežastis – šventumo pojūtį, aiškesnį tikrojo Kristaus buvimo Eucharistijoje pabrėžimą liturgijoje bei tylos ir vidinės maldos svarbą.
Tai prieštarauja nuomonei, kad jaunus dalyvius pirmiausia traukia fiziškai sudėtinga piligrimystė ar bendrystės atmosfera, o ne liturginiai pasirinkimai.
Po popiežiaus Pranciškaus motu proprio „Traditionis Custodes“, kuriuo buvo gerokai apribotas tradicinio rito naudojimas, piligrimystė nuolat kelia įtampą santykiuose su Bažnyčios vadovybe.
Šiemet, kaip ir 2025 metais, atidarymo Mišios – tradicinės lotyniškos Mišios – buvo aukojamos Paryžiaus Šv. Sulpicijaus bažnyčioje, o ne po restauracijos atidarytoje Paryžiaus Dievo Motinos katedroje, kur piligrimystė tradiciškai prasidėdavo iki 2019 metų gaisro.
Paryžiaus arkivyskupija aiškino, kad toks sprendimas priimtas dėl logistinių priežasčių, tačiau piligrimystės prezidentas viešai pareiškė, kad arkivyskupas Laurent’as Ulrichas (Loranas Ulrichas) jam pasakė nenorintis, jog Paryžiaus Dievo Motinos katedroje būtų aukojamos lotyniškos Mišios.
Vis dėlto nesenas popiežiaus Leono XIV raginimas Prancūzijos vyskupams dosniai priimti tikinčiuosius, prisirišusius prie senosios liturginės tvarkos (vetus ordo), ateityje galėtų paskatinti kitokį požiūrį.
Tikėjimo perdavimas ir atsinaujinimas
Religinio tikėjimo perdavimo klausimas taip pat tapo viena pagrindinių tyrimo temų. Religijos sociologai jau seniai atkreipia dėmesį į silpnėjantį katalikybės perdavimą iš kartos į kartą Prancūzijoje, o tradicinės katalikų bendruomenės dažnai laikomos viena iš nedaugelio išimčių.
Šartre surinkti duomenys, atrodo, patvirtina šią tendenciją. Šeši iš dešimties piligrimų nurodė apie piligrimystę sužinoję iš šeimos ar draugų, o 18 proc. – per savo parapiją ar religinę bendruomenę.
Tuo pat metu faktas, kad trečdalis dalyvavo pirmą kartą, rodo, jog piligrimystė nesiremia vien iš šeimos paveldėta religine aplinka.
Ši tendencija dera su platesniu religiniu atgimimu, kuris šiuo metu vyksta Prancūzijoje. Prancūzijos vyskupų konferencijos duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo per Velykas krikštijamų suaugusių katechumenų skaičius. Didelė jų dalis yra kilę iš sekuliarios arba nekrikščioniškos aplinkos.
Il de Franso regiono vyskupų taryba nuo gegužės 31 dienos ketina svarstyti netikėtai išaugusį katechumenų skaičių Paryžiaus regione. Šis susitikimas vyks praėjus mažiau nei savaitei po didžiausios istorijoje Šartro piligrimystės.
