Trečiąją popiežiaus Leono XIV vizito Kamerūne dieną jis susitiko su studentais ir dėstytojais Centriniame Afrikos katalikų universitete Jaundėje, pabrėždamas katalikiškų aukštųjų mokyklų vaidmenį ugdant ne tik žinias, bet ir žmogaus sąžinę bei visuomeninę atsakomybę.
1989 metais Šventojo Sosto ir regiono vyskupų iniciatyva įkurtas universitetas vienija studentus iš įvairių Centrinės Afrikos šalių. Popiežius pažymėjo, kad tokios institucijos turi būti ne vien žinių perdavimo vietos, bet tikros gyvenimo ir mokslinių tyrimų bendruomenės, kuriose skatinama brolystė, bendradarbiavimas ir vidinis augimas. Pasak jo, šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame stiprėja individualizmas ir silpnėja dvasiniai orientyrai, katalikų universitetai turi tapti erdve, kur ugdomas gebėjimas apmąstyti, atskirti ir atsakingai veikti.
Atsigręždamas į universiteto devizą „Tiesos ir teisingumo tarnystėje“, Leonas XIV pabrėžė sąžinės svarbą, pavadindamas ją „vidine šventove“, kurioje žmogus girdi Dievo balsą. Jis akcentavo, kad visuomenės klestėjimas priklauso ne tik nuo institucijų veiksmingumo ar ekonominių išteklių, bet pirmiausia nuo teisingai formuojamos sąžinės ir ištikimybės tiesai.
Popiežius taip pat įspėjo apie moralinių orientyrų eroziją šiuolaikinėse visuomenėse, kurią lemia spartūs socialiniai ir ekonominiai pokyčiai. Jis paragino krikščionis, ypač jaunimą, nebijoti užimti aiškios pozicijos ir liudyti vertybes kintančio pasaulio akivaizdoje.
Kalbėdamas apie šių laikų iššūkius, Leonas XIV išskyrė sparčią dirbtinio intelekto plėtrą. Pasak jo, ši transformacija reikalauja ne tik technologinių žinių, bet ir gilaus humanistinio išsilavinimo, leidžiančio atpažinti ekonominius interesus, galios struktūras ir išankstinius nusistatymus. Popiežius perspėjo, kad jei simuliacija tampa norma, silpnėja gebėjimas atskirti tikrovę nuo netikrovės, o tai gali skatinti poliarizaciją, baimę ir konfliktus.
Jis pabrėžė, kad universitetų užduotis šioje situacijoje – ugdyti ne tik kompetentingus specialistus, bet ir „įžvalgius protus bei meilei ir tarnystei atviras širdis“. Dėmesys skirtas ir dėstytojams, kuriuos popiežius ragino būti pavyzdžiu studentams – savo moksliniu sąžiningumu, moraliniu tvirtumu ir gyvenimo nuoseklumu.
Galiausiai Leonas XIV priminė ir dvasinio ugdymo svarbą universitetinėje aplinkoje, pabrėždamas, kad visi bendruomenės nariai – nepaisant jų vaidmens – išlieka mokiniai, pašaukti augti tiesoje ir atsakomybėje.
