Vokietijos Bavarijos žemėje, Kionigsbruno parapijų bendruomenėje tarnaujantis vikaras Josefas Wagneris (Jozefas Vagneris), internete žinomas slapyvardžiu „derboivomseminar“, griežtai atmeta privalomo celibato panaikinimą. Interviu portalui „katholisch.de“ 27 metų kunigas ketvirtadienį pabrėžė, kad sprendimą gyventi celibate sąmoningai priėmė per septynerius pašaukimo brandinimo metus.
Paklaustas, ar norėtų tuoktis ir atsisakyti privalomo celibato, Wagneris atsakė nedviprasmiškai: „Ne, jokiu būdu.“
Savo gyvenimo būdą jis palygino su santuoka. Viena jo ištekėjusi draugė pastebėjo, kad klausimas apie celibatą niekada nepabosta, tuo tarpu jos pačios nuolat neklausiama apie santuoką. Anot Wagnerio, abu jie sąmoningai pasirinko savo gyvenimo kelią.
„Niekas manęs nevertė tapti kunigu. Žinojau, ką renkuosi, ir tai pažadėjau laisva valia. Jei būčiau verčiamas taip gyventi, negalėčiau to priimti. Jaučiu, kad esu pašauktas būti kunigu“, – sakė Wagneris.
Jis dar būdamas seminaristas išgarsėjo „YouTube“, kur slapyvardžiu „derboivomseminar“ pasakojo apie savo pašaukimą, celibatą ir išpažintį.
2025 m. birželio 29 d. Augsburgo katedroje jį kunigu įšventino vyskupas Bertramas Meieris (Bertramas Majeris). Nuo to laiko Wagneris tarnauja vikaru Kionigsbruno parapijų bendruomenėje. Anksčiau jis studijavo teologiją Augsburge ir Madride, o pastoracinę praktiką atliko Kionigsbrune.
Paklaustas apie patiriamą spaudimą tarnystėje, Wagneris pabrėžė bendruomenės svarbą: „Tikėjimo negalima gyventi vienam – jam reikia bendruomenės. Tai man suteikia jėgų būti kunigu. Esu tvirtai pasirinkęs kunigo kelią ir kasdien džiaugiuosi galėdamas tarnauti savo parapijos bendruomenei Kionigsbrune.“
Lotynų Bažnyčios celibatas grindžiamas Kristaus, kuris pats gyveno nesusituokęs, sekimu. Jis leidžia kunigui visiškai atsiduoti savo bendruomenei ir yra eschatologinis ženklas, rodantis, kad galutinėje vienybėje su Dievu santuoka nebeegzistuoja (plg. Mt 22, 30).
Popiežius Paulius VI savo 1967 m. apaštaliniame laiške „Sacerdotalis caelibatus“ celibatą apibūdino kaip „visiško ir dosnaus atsidavimo Kristaus slėpiniui“ išraišką. Vedę kunigai Rytų katalikų Bažnyčiose ir tarp atsivertusiųjų yra istoriškai susiklosčiusi išimtis.
