Baigdamas vizitą Argentinoje, Leonas XIV trečiadienį, lapkričio 11 d., kalbėjo apie galimybę pradėti gyvenimą iš naujo net tada, kai žmogus susiduria su didžiausiu skausmu, nesėkme ar savo ribotumu. Buenos Airių Devoto kalėjime jis ragino nuteistuosius neprarasti vilties ir ruoštis sugrįžti į visuomenę, o Luchano Dievo Motinos šventovėje maždaug dviem milijonams tikinčiųjų priminė, kad susitaikymas, bendrystė ir misija gali atverti kelią į naują ateitį.
Buenos Airių federaliniame pataisos namų komplekse – Devoto kalėjime – popiežius susitiko su nuteistaisiais ir įstaigos darbuotojais. 1927 m. atidarytas kalėjimas Argentinos diktatūros metais buvo naudojamas ir politiniams aktyvistams kalinti, jame veikė slaptas kankinimų centras. Šiuo metu vykdomas projektas, pagal kurį kaliniai palaipsniui perkeliami į naują įkalinimo įstaigą.
„Galime atrasti naujos išminties“
Kreipdamasis į susirinkusiuosius Leonas XIV kalbėjo apie visiems žmonėms būdingą ribotumo patirtį. Pasak jo, visuomenė nedarbingumą, ligą, senatvę ar kančią dažnai vaizduoja kaip trūkumą, kurį būtina pašalinti. Tačiau net skaudžiausiose gyvenimo situacijose žmogui gali atsiverti galimybė pradėti iš naujo.
„Būtent tomis akimirkomis, kai ribotumas tampa apčiuopiamas mūsų gyvenime, galime atrasti naujos išminties, pajusti kitų meilę ir patirti Viešpaties buvimą“, – sakė popiežius.
Leonas XIV pripažino įkalinimo sunkumą – negalėjimą laisvai išeiti, kasdien apkabinti savo vaikų ir patiriamą įvairiopą stoką. Vis dėlto, anot jo, kalėjimas gali tapti ne tik skausmo, bet ir gilių pokyčių, atsivertimo bei augimo vieta, suteikiančia galimybę susitaikyti su Dievu ir pasirengti sugrįžti į šeimą bei visuomenę.
„Tai vieta, kur yra žmonių, kurie, patyrę žmogiškąjį trapumą skausmingiausia forma, sugebėjo savo egzistencijos dykumą paversti derlingu sodu“, – pabrėžė popiežius.
Leonas XIV kalbėjo apie Dievo malonę, leidžiančią iš visiškos tamsos pereiti prie mažų vilties žiburėlių, kurių šviesa pasiekia ir nuteistųjų šeimas, kalėjimo darbuotojus bei visuomenę. Kalinių artimuosius jis ragino melstis, kad izoliacijos laikotarpis jų šeimos nariams taptų malonės ir vidinio atsinaujinimo laiku.
Popiežius taip pat priminė, kad kalinių lankymas yra vienas iš gailestingumo darbų. Kalėjimo darbuotojus jis ragino kurti humaniškesnę ir pagarbesnę aplinką, kuri skatintų nuteistųjų reabilitaciją ir padėtų jiems grįžti į bendruomenę.
Luchane – paskutinis didelis susitikimas su Argentinos tikinčiaisiais
Po vizito Devoto kalėjime Leonas XIV nuvyko į maždaug už 25 kilometrų esantį Luchaną, kur stovi nacionalinė Argentinos Dievo Motinos šventovė. Čia įvyko paskutinis didelis popiežiaus susitikimas su šalies tikinčiaisiais. Iš papamobilio jis sveikino maždaug dviejų milijonų žmonių minią, o vėliau aukojo Mišias.
Homilijoje, komentuodamas pranašo Izaijo žodžius, Leonas XIV kalbėjo apie Dievą, kuris išdžiūvusioje žemėje atveria šaltinį ir žmogui suteikia išlaisvinimo viltį.
Leonas XIV dėkojo Dievui už Argentinos geografinį ir žmogiškąjį turtingumą bei jos žmonių svetingumą.
„Mieli broliai ir seserys, šie vaizdiniai kalba mums apie naują laiką, apie išlaisvinimo pažadą: nebijokite, Dievas yra su mumis. Džiaukitės ir būkite stiprūs Viešpaties teikiama jėga“, – ragino popiežius.
Leonas XIV dėkojo Dievui už Argentinos geografinį ir žmogiškąjį turtingumą bei jos žmonių svetingumą. Jis taip pat prisiminė Pranciškų, kuriam Luchano Dievo Motinos šventovė buvo ypač brangi. Mišių dalyviams popiežius pasiūlė kelią, kurį žymi trys dalykai – susitaikymas, bendrystė ir misija.
Paskutinis žodis turi priklausyti meilei
Pasak Leono XIV, žmogus gali išgyventi tamsius laikotarpius dėl ligos, skurdo, darbo trūkumo, diskriminacijos, šeimos susiskaldymo ar kitų išbandymų. Panašią tamsą prie kryžiaus patyrė ir Marija, tačiau būtent tuo metu ji iš savo Sūnaus gavo naują misiją – priimti į savo motinišką širdį visą žmoniją.
Popiežius pabrėžė, kad ir žmogus gali priimti Dievo malonę bei jo Žodžio šviesą, susitaikyti, atleisti ir pradėti kurti naują ateitį, kurioje paskutinis žodis priklausytų meilei.
Susitaikinimas, anot jo, veda į bendrystę su Kristumi ir kitais žmonėmis. Draugystė su Kristumi žmogaus neuždaro savyje, bet atveria kitam, ugdo jautrumą ir skatina dalytis tuo, ką jis yra gavęs. Toks gyvenimas artimo meile, pasak popiežiaus, yra krikščionio misija.
Baigdamas Mišias Leonas XIV kreipėsi į Luchano Dievo Motiną ir patikėjo jai savo pontifikatą bei Argentinos žmones. „Luchano Dievo Motina: mano pontifikatas prasidėjo gegužės 8 dieną, tavo šventės dieną. Kaip milijonai argentiniečių, ateinančių į tavo namus paprašyti motiniškos pagalbos, taip ir aš noriu prisiglausti po tavo apsiaustu. Vesk mane, Motina, apaštališkoje misijoje, kurią Viešpats man patikėjo. Ir vesk bei lydėk Argentinos žmones jų kelyje“, – meldė popiežius.
Po Mišių Luchano šventovėje Leonas XIV grįžo į Buenos Aires. Oro uoste įvyko valstybinė atsisveikinimo ceremonija, po kurios popiežius išvyko į Peru – savo antrąją tėvynę ir paskutinį apaštalinės kelionės Lotynų Amerikoje etapą.
