Emocingoje spaudos konferencijoje ketvirtadienį „Artemis II“ astronautai pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais po sugrįžimo į Žemę iš istorinės misijos aplink Mėnulį.
Po nusileidimo vandenyje keturi įgulos nariai buvo perkelti į Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno laivą medikų apžiūrai, o misijos vadas Reidas Wisemanas (Reidas Vaismanas), nors ir nelaikantis savęs religingu žmogumi, paprašė susitikti su laivo kapelionu.
„Nelaikau savęs religingu žmogumi, tačiau kitaip negalėjau suvokti to, ką patyrėme, todėl paprašiau, kad kapelionas trumpam mus aplankytų“, – kalbėjo Wisemanas.
„Kai tas žmogus įėjo – niekada anksčiau jo nebuvau sutikęs, bet pamačiau kryžių ant jo uniformos ir tiesiog pravirkau“, – sakė jis per NASA spaudos konferenciją Hiustone. „Labai sunku iki galo suvokti, ką patyrėme.“
Nuo sugrįžimo į Žemę įgula nuolat dalyvauja įvairiuose tyrimuose ir dar neturėjo laiko atsikvėpti ar visapusiškai apmąstyti misijos.
„Nelaikau savęs religingu žmogumi, tačiau kitaip negalėjau suvokti to, ką patyrėme, todėl paprašiau, kad kapelionas trumpam mus aplankytų“, – kalbėjo Wisemanas.
„Saulė buvo užtemdyta Mėnulio“, – pasakojo Wisemanas. „Atsisukau į Victorą ir pasakiau: nemanau, kad žmonija yra pasiekusi tokį lygį, jog galėtų suvokti tai, ką šiuo metu matome – tai buvo nežemiška ir stulbinama.“
Įgulos pilotas Victoras Gloveris (Viktoras Gloveris) pridūrė: „Galiu tik pasakyti, kad esu religingas žmogus, tačiau mano patirtis buvo tokia pati.“
Jis taip pat pabrėžė, kad jie dar neturėjo daug laiko viską apmąstyti. „Dar neskyriau daug laiko viskam suvokti. Tai buvo labai intensyvus momentas, nes niekada anksčiau nieko panašaus nebuvome matę ar jautę. Viskas buvo svarbu – kiekvienas garsas, kiekvienas įrenginys“, – sakė krikščionis astronautas.
NASA raketa „Space Launch System“ ir kapsulė „Orion“ sėkmingai įvykdė misiją, tačiau paskutinėje nusileidimo fazėje įtampa išaugo Gloveriui, Wisemanui, Christinai Koch (Kristinai Koch) ir kanadiečiui astronautui Jeremy Hansenui (Džeremiui Hansenui), nes anksčiau buvo kilę abejonių dėl kapsulės šiluminės apsaugos skydo.
Prisiminęs įėjimą į atmosferą, Gloveris sakė: „Jaučiau, kad esame ugnies kamuolyje, ir pagalvojau: „Ar jis turi būti toks didelis?““
Koch pasakojo, kad kai po nusileidimo atsidarė liukas, ji buvo priblokšta. „Tiesiog sušukau – buvau tokia laiminga. Tai buvo gryna euforija ir stipri reakcija ne tik dėl to, kad grįžome namo, bet ir dėl to, kad matėme prie mūsų skubančius gelbėtojus – džiaugsmas buvo tiesiog neapsakomas“, – dalinosi ji.
Paklaustas apie akimirką, kai sužinojo, kad vienas Mėnulio kraterių bus pavadintas jo mirusios žmonos vardu, Wisemanas sakė: „Tai buvo gražiausias dalykas, kokį tik esu girdėjęs. Ji buvo nuostabus žmogus ir mano dviejų dukrų mama. Koks žmogus šiame pasaulyje nusipelno tokios dovanos – kad jo įgula būtų tokia rūpestinga ir padovanotų kažką tokio prasmingo?“
„Artemis II“ įgula sugrįžo tapusi gyva istorija – jie nukeliavo toliau nuo Žemės nei bet kuris žmogus anksčiau. Jie išvydo nematomąją Mėnulio pusę ir stebėjo Saulės užtemimą iš kosmoso – tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma. Tačiau pasiekę tolimiausias žmogaus kelionių ribas, jie atsigręžė į tai, kas pranoksta žmogaus supratimą.
