Trečiadienio, spalio 28 d., popiežiaus bendrosios audiencijos katechezės tema – Vatikano II susirinkimo konstitucijos „Gaudium et spes“ mokymas apie tikėjimo ir kultūros santykius. Popiežiaus žodžių klausėsi apie 25 tūkst. žmonių. Tarp šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyvių buvo ir Maltos ordino Austrijos priorato, apimančio ir Lietuvą, grupė.
Katalikų Bažnyčia visada rūpinosi, kad Evangelijos skelbimą lydėtų mokyklų steigimas, padedantis ugdyti žmonių kultūrinę ir dvasinę brandą, sakė popiežius pradėdamas katechezę. Jis taip pat priminė, kad būtent Bažnyčios aplinkoje viduramžiais gimė pirmieji universitetai, svariai prisidėję prie Vakarų civilizacijos raidos. Kultūros ir pažinimo pažanga nuolat kelia vis naujų ir gilesnių klausimų, skatindama tikinčiuosius pagrįsti savo tikėjimą (plg. 1 Pt 3, 15–17). Galiausiai ir įvairios kultūros apraiškos, išreiškiančios dvasinį žmogaus matmenį, padeda atverti protą amžiniesiems klausimams, susijusiems su pasaulio ir žmogaus būties prasme, ir taip parengia dirvą Jėzaus Kristaus Evangelijos priėmimui.
Tikėjimo ir kultūros santykis pirmiausia remiasi Įsikūnijimu, kalbėjo popiežius. Jei dieviškasis Žodis tapo kūnu ir apsigyveno tarp mūsų (plg. Jn 1, 14), tuomet ir tikėjimas yra įsikūnijusi tikrovė, glaudžiai susijusi su kultūra. Pats tikėjimas yra pašauktas tapti kultūra, tai yra pasiekti žmogų jo gyvenamojoje aplinkoje. Bažnyčia įvairiose kultūrose atpažįsta tai, kas gera, gražu ir teisinga. Tačiau, kaip pabrėžiama konstitucijoje „Gaudium et spes“, nors ir „siųsta visiems visų amžių bei kraštų žmonėms, Bažnyčia drauge nėra išimtinai ir neatskiriamai susieta su jokia rase ar tauta, jokiu ypatingu gyvenimo būdu, jokiais senais ar naujais papročiais. Laikydamasi savo tradicijos ir drauge suprasdama savo visuotinę misiją, ji gali sueiti bendrystėn su skirtingomis kultūros formomis ir taip praturtinti tiek save pačią, tiek įvairias kultūras“ (GS 58).
Tikėjimo ir kultūros santykis pirmiausia remiasi Įsikūnijimu, kalbėjo popiežius.
Bažnyčia puoselėja kultūrą, nes ši savaime yra gėris, tarnaujantis žmogui ir padedantis jam įgyvendinti savo pašaukimą. Todėl „Gaudium et spes“ taip pat pabrėžia tarptautinės bendruomenės pareigą įveikti neraštingumą pasaulyje ir pasirūpinti, kad pagrindinės kultūros vertybės būtų prieinamos visiems.
Popiežius priminė dar vieną Susirinkimo pabrėžiamą aspektą: ugdymas visada turi siekti pažinimo vienovės. Krikščionys turi pareigą lavintis intelektualiai ir kultūriškai; jų žinios apie žmogų ir pasaulį bei mokslinis pažinimas turi augti drauge su tikėjimo tiesų supratimu. Susirinkimas taip pat kreipiasi į teologus ir ragina juos bendradarbiauti su kitų mokslų specialistais, dalytis su jais savo įžvalgomis. Siekdami giliau pažinti apreikštąją tiesą teologai turi sekti ir kitų savo epochos mokslo sričių raidą.
„Broliai ir seserys, – kalbėjo popiežius, – konstitucija „Gaudium et spes“ ragina mus gyventi tikėjimu be priešiškumo pasauliui, kultūrai ir jos žmogiškosioms apraiškoms. Ji kviečia: „Tikintieji gyvenime tepalaiko kuo glaudžiausią ryšį su kitais savo meto žmonėmis ir tesistengia tobulai suvokti kultūroje pasireiškiančią jų galvoseną bei jauseną“ (GS 62). Brandi ir atsakinga tikėjimo bei kultūros sintezė yra būtina sąlyga norint ištvermingai eiti krikščioniškojo pašaukimo keliu. Ji taip pat būtina, kad galėtume liudyti tikėjimą pasauliui ir įtikinamai perteikti jį kitiems.“
