Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Vilniuje palaidoti 46 vieniši žmonės. Artėjant Vėlinėms, spalio 27 dieną, Karveliškių kapinėse surengta jų ir neatpažintų mirusiųjų pagerbimo iniciatyva. Susirinkusieji tvarkė kapavietes, degė žvakutes ir meldėsi už tuos, kurių gyvenimo istorijos dažnai lieka nežinomos, o kapų nebėra kam aplankyti. Renginyje dalyvavęs kunigas Ričardas Doveika priminė, kad kiekvienas žmogus, atėjęs pagerbti užmirštųjų, tampa šviesa tamsoje.
„Yra šviesos ir tamsoje“, – šiais poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiais savo kalbą pradėjo kunigas R. Doveika.
Pasak dvasininko, Karveliškių kapinėse ši mintis įgauna ypatingą prasmę. Kiekvienas žmogus, atėjęs pagerbti vienišų ir neatpažintų mirusiųjų, savo buvimu, darbu ir malda tampa šviesa tiems, kurių gyvenimo istorijos dažnai lieka nežinomos.
Spalio 27-osios rytą susirinkę iniciatyvos dalyviai grėbė rudeninius lapus, tvarkė kapavietes, uždegė atminimo žvakutes ir susitelkė bendrai maldai, kuriai vadovavo kunigas R. Doveika.
Šios iniciatyvos tikslas – ne vien sutvarkyti kapus, bet ir priminti, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas yra vertas pagarbos bei maldos, net jei jo istorija nežinoma, o prie kapo nebėra kam ateiti.
Per devynis mėnesius palaidoti 46 vieniši žmonės
UAB „Laidojimo paslaugų centro“ duomenimis, per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius Vilniuje į paskutinę kelionę palydėti 46 vieniši žmonės. Šiemet per šį laikotarpį neatpažintų mirusiųjų nebuvo – visų asmenų tapatybės nustatytos.
2025 metais per tą patį laikotarpį buvo palaidoti 48 vieniši ir du neatpažinti žmonės. Per visus praėjusius metus palaidotas 61 asmuo – 59 vieniši ir du neatpažinti.
2024 metais paskutinėn kelionėn palydėti 72 vieniši žmonės arba asmenys, kuriuos laidoti atsisakė artimieji. Tarp jų buvo šeši naujagimiai.
Laidojimo paslaugų centras taip pat rūpinasi žmogaus embrionų ir vaisių iki 22-osios nėštumo savaitės laidojimu.
Pasak įmonės komunikacijos vadovės Vilmos Budėnienės, už šių skaičių slypi sudėtingos žmonių gyvenimo istorijos.
Jos teigimu, daugelio Karveliškėse palaidotų vienišų žmonių gyvenimai buvo nelengvi. Vieni neturėjo artimųjų, kitus lydėjo ligos, nutrūkę šeimos ryšiai, skaudūs pasirinkimai ar sudėtingos gyvenimo aplinkybės.
Net ir po mirties paliekama galimybė sugrįžti pas artimuosius
Vilniuje vienišų mirusiųjų palaikai kremuojami, o urnos laidojamos bendrame kape Karveliškių kapinėse.
Ant kapo dedama akmens plokštė, kurioje įrašomi palaidotųjų vardai, pavardės ir laidojimo metai.
Tokia tvarka palieka galimybę artimiesiems, gavus savivaldybės leidimą, vėliau perlaidoti palaikus šeimos kapavietėje.
Neatpažinti mirusieji laidojami karstuose, kad ateityje, prireikus atlikti DNR tyrimus, būtų galima nustatyti jų tapatybę.
Jų laidojimo vietose suformuojami tradiciniai kapai, pastatomi kryžiai su lentelėmis, kuriose pateikiama turima informacija apie mirusįjį.
Laidojimo paslaugų centras vienišų ir neatpažintų žmonių laidojimu Vilniuje rūpinasi nuo 2021 metų. Įmonė du kartus laimėjo Vilniaus miesto savivaldybės skelbtą laidojimo ir susijusių paslaugų viešąjį konkursą.
Savivaldybės lėšomis tokios laidotuvės organizuojamos keturis kartus per metus – kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio pabaigoje. Paskutinės šių metų laidotuvės numatytos gruodžio pabaigoje.
„Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra vertas maldos“
Prie spalio 27 dieną Karveliškių kapinėse surengtos iniciatyvos prisidėjo jos pradininkas Vygandas Čeponis, kunigas Ričardas Doveika, etnologė Gražina Kadžytė, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ atstovai, Šv. Jono broliai, Šventojo Jono Pauliaus II Didžiojo riterių ordino nariai ir šv. Motinos Teresės seserys.
Organizatoriai dėkojo visiems, kurie atvyko, prisidėjo savo darbu, malda ar tiesiog buvimu kartu.
Jų teigimu, ši iniciatyva yra priminimas, kad žmogaus orumas nepriklauso nuo jo socialinės padėties, gyvenimo aplinkybių ar to, ar po mirties liko kas nors, galintis pasirūpinti jo kapu.
„Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra vertas maldos, net jei jo istorija mums nežinoma, o prie kapo nebėra kam ateiti“, – pabrėžė iniciatyvos dalyviai.
Artėjant Visų Šventųjų iškilmei ir Vėlinėms, Karveliškių kapinėse surengtas susitikimas priminė, kad mirusiųjų pagerbimas neapsiriboja vien artimųjų kapų lankymu.
Šią dieną vienišų ir neatpažintų žmonių laidojimo vieta prisipildė ne tik žvakučių šviesos, bet ir bendrystės, atjautos bei žmogiško rūpesčio.
