Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Laurynui Šedvyčiui neatvykus į Konstitucinio Teismo (KT) posėdį, Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos skundas dėl atsisakymo jai suteikti valstybės pripažinimą antradienį nagrinėtas be Seimo atstovo.
L. Šedvydis informavo KT, kad posėdyje negalės dalyvauti, nes bus išvykęs į komandiruotę. Jis šiuo metu lankosi JAV.
Dėl šios priežasties KT nutarė bylą nagrinėti be suinteresuotos pusės atstovo.
Išklausęs Jehovos liudytojų atstovo ir ekspertų, teismas išėjo rašyti sprendimo. Tam jis turi mėnesį.
Vadino klasikiniu diskriminacijos atveju
Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai atstovaujantis teisininkas Marius Ruzas antradienį per KT posėdį Seimo priimtą nutarimą vadino akivaizdžiai diskriminaciniu, prieštaraujančiu Konstitucijai, įstatymams ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
„Ši byla yra klasikinis diskriminacijos dėl tikėjimo atvejis. Ir kartu bandymas susiaurinti religinį pliuralizmą, kurį pats Konstitucinis Teismas yra pavadinęs būtinu demokratijos elementu“, – sakė jis.
Anot teisininko, KT yra vienintelė ir paskutinė institucija, kuri „gali vykdyti konstitucinį teisingumą ir ištaisyti padėtį, susidariusią dėl neteisėto Seimo nutarimo“.
M. Ruzas pažymėjo, kad Konstitucijoje nustatyta, jog religinės bendrijos pripažinimas priklauso nuo dviejų kriterijų – atramos visuomenėje ir ar mokymas bei praktika neprieštarauja įstatymams ir dorai.
Pasak teisininko, Jehovos liudytojai nėra nauja ir nežinoma religinė bendruomenė.
„Kartais, kai išgirstame netikėtai durų skambutį namuose, gal net pagalvojame: „A, turbūt vėl tie Jehovos liudytojai.“ Jehovos liudytojai Lietuvoje veikia jau daugiau nei 100 metų“, – pažymėjo jis.
Teisininkas priminė, kad 2021 metais tai buvo devinta pagal dydį religija Lietuvoje, turinti daugiau narių nei trys tradicinės religinės bendrijos.
Anot jo, Teisingumo ministerija yra pripažinusi, kad bendrija turi Konstitucijos reikalaujamą atramą visuomenėje ir jos veikla teisėta.
M. Ruzas akcentavo, kad valstybė Jehovos liudytojų religinei bendrijai niekada nepareiškė jokių pastabų ir jokių priekaištų, prieš ją niekada nebuvo pradėta jokia veiklos ribojimo ar likvidavimo procedūra.
Teisininkas tvirtino, jog Jehovos liudytojus ir kitas pripažintas religines bendrijas Seimas traktavo skirtingai, nes pastarųjų mokymai niekada nebuvo tikrinami.
„Net jei jų mokymas vėliau rimtai prieštarautų įstatymui ir dorovei, jos tradicinės religinės bendrijos statusą ar bendruomenės išlaikytų“, – teigė jis.
Tikėjimas atitinka įstatymo normas
M. Ruzas, atsakydamas į Seimo nurodytą argumentą dėl draudimo Jehovos liudytojams taikyti kraujo perpylimą, pabrėžė, kad ir kitų tradicinių religijų apeigos bei ritualai gali turėti įtakos tikinčiųjų sveikatai.
„Pasninkas, kuris stačiatikybėje yra ypač ilgas ir griežtas, ar berniukų kūdikių apipjaustymas, praktikuojamas žydų ir musulmonų. (…) Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad šariatas nesuderinamas su pagrindiniais demokratijos principais“, – minėjo jis.
Teisininkas pabrėžė, kad pagal Lietuvos įstatymus pilnametis pacientas turi teisę atsisakyti gydymo, o dėl būtinosios pagalbos nepilnamečiams sprendžia gydytojai. Tokiu būdu, pasak jo, Jehovos liudytojų tikėjimas neprieštarauja Lietuvos įstatymams.
Be to, anot M. Ruzo, nustatyta, jog Jehovos liudytojų mokymai niekam nepakenkė. Jis sakė, kad rengdama išvadą Seimui apie Lietuvos Jehovos liudytojų religinę bendriją Teisingumo ministerija kreipėsi į keturias valstybės institucijas ir nenustatė nė vieno atvejo, kad nepilnamečiui kraujas būtų perpiltas prieš Jehovos liudytojų tėvų valią.
Atsakydamas į Seimo argumentą dėl Jehovos liudytojų atsisakymo atlikti karo tarnybą, teisininkas tvirtino, kad šios bendrijos atstovai neatsisako atlikti konstitucinės pareigos, tačiau renkasi įstatymo leidžiamą alternatyvią civilinę tarnybą.
„Jehovos liudytojai jau atlieka alternatyvią tarnybą“, – sakė jis.
Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo pakeitimas, pagal kurį dėl religinių įsitikinimų galima atlikti alternatyviąją civilinio pobūdžio tarnybą, įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos. Iki tol buvo galima tik alternatyvi karinė tarnyba.
M. Ruzas patvirtino, kad pagal Jehovos liudytojų religinį mokymą neįsivaizduojama, kad jie su ginklu eitų kariauti prieš kitus Jehovos liudytojus.
Teisininkas pabrėžė, kad valstybės pripažinimas religinei bendrijai suteikia mokesčių lengvatas, teisę dėstyti tikybą mokyklose, sudaryti santuokas, teisę į valstybės skiriamas lėšas, dvasininkų sveikatos draudimą ir kita.
Siūlė vertinti ne tik doktriną, bet ir jos įgyvendinimą
Kaip ekspertė KT liudijusi Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros profesorė Milda Ališauskienė tvirtino, kad, jos nuomone, kraujo perpylimo draudimas arba atsisakymas atlikti karo ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą iš esmės neprieštarauja Konstitucijai, skirtingai nei teigiama Teisingumo ministerijos išvadoje.
„Kalbėdami apie religinį gyvenimą, turėtume vertinti ne tik doktriną, bet turėtume vertinti ir tai, kaip doktrina įgyvendinama, kokios yra religinės praktikos, apeigos ir kaip gyvena patys tikintieji. Sociologiniai bei antropologiniai Jehovos liudytojų ir kitų religinių bendrijų tyrimai parodo, kad egzistuoja tam tikras atsiskyrimas nuo doktrininių tiesų ir žmonių gyvenimo praktikų tikėjimo klausimais“, – sakė ji.
Mokslininkės teigimu, nepaisant išpažįstamos religijos mokymo, tikintieji kai kurias nuostatas, pavyzdžiui, dėl abortų draudimo ir kontraceptinių priemonių naudojimo, vertina individualiai ir pritaiko savo gyvenimuose.
„Vertinant sociologiniu požiūriu, skaitant tą pačią Teisingumo ministerijos išvadą, aš manau, kad būtent koncentruotasi į doktrininius teiginius, bet nebuvo domimasi, kuo gyvena šitie žmonės, kaip jie praktikuoja savo tikėjimą. Taip pat neįvertinta, kad egzistuoja įvairūs narystės lygmenys. Gali būti, kad žmogus gali būti ir daug dėmesio skiriantis religinei bendruomenei, o kitas galbūt tik afilijuojasi su ta religine bendruomene, bet mažiau dėmesio skiria doktrininiams atitikimams savo tikėjimo ir praktikuoja pakankamai individualiai“, – kalbėjo ekspertė.
Anot jos, apie Jehovos liudytojus tyčia formuotas neigiamas požiūris visuomenėje, juos persekiojo įvairūs režimai.
Antradienį KT posėdyje kaip specialistas liudijęs Teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės vyresnysis patarėjas Donatas Glodenis savo ruožtu teigė, kad ministerija išvadą rengė vertindama tuometę situaciją.
Anot jo, tuo metu pagal Lietuvos įstatymus buvo galima atlikti tik alternatyviąją karinę tarnybą.
„Jiems (Jehovos liudytojams – BNS) nepriimtina tikroji krašto apsaugos tarnyba ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba“, – pažymėjo D. Glodenis.
Jis akcentavo, kad Jehovos liudytojų religinė bendrija yra įregistruota, ji gali vykdyti savo veiklą netrukdomai. Tuo metu valstybės pripažinimas jau yra kitas etapas, kai valstybė vertina bendrijos atitikimą įstatymams ir dorai.
Atsisakė pripažinti
KT antradienį pradėjo nagrinėti Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos skundą dėl atsisakymo jai suteikti valstybės pripažinimą.
Bendrija KT pateikė individualų konstitucinį skundą, kuriame prašo ištirti, ar Seimo sprendimas nesuteikti jai valstybės pripažinimo neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms minties, tikėjimo, sąžinės laisvėms, laisvei reikšti įsitikinimus.
2024 metų birželio 6 dieną Seimas priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė suteikti valstybės pripažinimą minėtai religinei bendrijai, nes ši neatitinka Konstitucijos ir įstatymo reikalavimo, kad jos mokymas ir apeigos neprieštarautų įstatymams bei dorai.
Seimo nutarime teigiama, kad Jehovos liudytojų religinis mokymas dėl kraujo perpylimo draudimo nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus teise į gyvybę, laiduojama žmonių sveikatos apsauga, ypač pabrėžiant vaiko gyvybės ir sveikatos vertybes.
Dokumente taip pat nurodoma, kad Jehovos liudytojų religinis mokymas, draudžiantis valstybės gynimą ginklu ar prisidėjimą prie valstybės gynimo neginkluotu būdu, įskaitant karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, skatina nesilaikyti Konstitucijos ir iš jos kylančių reikalavimų ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.
Bendrija į KT kreipėsi po to, kai Regionų administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriėmė nagrinėti jos skundo dėl Seimo nutarimo panaikinimo.
Pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, netradicinės religinės bendrijos gali būti „valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos turi tvirtą ir ilgalaikę atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai“. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.
Jehovos liudytojų bendruomenė 2017 metais pateikė Seimui prašymą suteikti jai pripažintos religijos statusą.
Jehovos liudytojai dabartinėje Lietuvos teritorijoje veiklą pradėjo 1912 metais Klaipėdos krašte.
Gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 metais šios religijos išpažinėjais save įvardijo 2118 asmenų, arba 0,075 proc. Lietuvos gyventojų.
