Fiziškai sveika britė Wendy Duffy (Vendi Dafi), palaužta vienintelio sūnaus mirties, penktadienį mirė Šveicarijoje pasinaudojusi pagalbine savižudybe, praneša „New York Post“.
56 metų moteris mirė Bazelyje veikiančioje pagalbinės savižudybės klinikoje „Pegasos“. Kaip nurodo „Daily Mail“, ši organizacija šį atvejį apibūdino kaip „racionalų savižudybės sprendimą“.
„Galiu patvirtinti, kad Wendy Duffy, jos pačios prašymu, buvo padėta numirti balandžio 24 dieną, o procedūra buvo atlikta be nesklandumų ir visiškai laikantis jos valios“, – sakė organizacijos „Pegasos“ įkūrėjas Ruedi Habeggeris (Rudis Habegeris).
„Pegasos“ yra ne pelno organizacija, teikianti asistuotos savižudybės paslaugas.
Moteris leidiniui „New York Post“ anksčiau nurodė už paslaugą sumokėjusi apie 12,5 tūkst. eurų.
Duffy sūnus Marcus mirė prieš ketverius metus, būdamas 23 metų – jis užduso miegodamas. Praėjus devyniems mėnesiams po šios netekties, moteris bandė nusižudyti perdozuodama vaistų ir dvi savaites buvo gydoma taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją.
Interviu „Daily Mail“ ji teigė, kad savižudybė yra vienintelis būdas išlaisvinti jos dvasią. Anot jos, nei vaistai, nei terapija negali grąžinti visaverčio gyvenimo, todėl ji trokšta mirti. „Galėčiau nušokti nuo greitkelio tilto ar dangoraižio, tačiau mane radusiam žmogui tektų su tuo gyventi visą likusį gyvenimą“, – kalbėjo ji.
Moteris taip pat nurodė iš anksto pasirinkusi drabužius, kuriuos vilkės mirties metu, ir pageidavo, kad skambėtų daina „Die with a Smile“ („Mirti su šypsena“), atliekama Lady Gagos ir Bruno Mars. Jos asmeniniai daiktai po mirties bus paaukoti.
Duffy planavo iš Šveicarijos paskambinti keturioms seserims ir dviem broliams atsisveikinti. „Tai bus sunkus skambutis – atsisveikinsiu ir padėkosiu, – sakė ji. – Tačiau jie supras. Jie žino, kad nesu laiminga ir nenoriu čia būti.“
Šveicarijoje asistuota savižudybė yra teisėta, taip pat ir fiziškai sveikiems žmonėms. Organizacijos „Pegasos“ interneto svetainėje teigiama, kad „kiekvienas racionalus suaugęs žmogus, turintis visas protines galias, nepriklausomai nuo sveikatos būklės, turi žmogaus teisę pasirinkti savo mirties laiką ir būdą“.
Šis atvejis pasirodė po nesenos 25 metų Noelios Castillo (Noelijos Kastiljo) mirties Ispanijoje, kur jai buvo atlikta eutanazija nepaisant tėvo prieštaravimo. Kovo 26 dieną įvykęs atvejis sukėlė nacionalinę diskusiją šalyje, kur eutanazija yra teisėta nuo 2021 metų.
Ispanijos Bažnyčia Castillo mirtį pavadino „socialiniu pralaimėjimu“.
Ispanijos Bažnyčia Castillo mirtį pavadino „socialiniu pralaimėjimu“. Ispanijos vyskupų konferencijos Šeimos ir gyvybės gynimo pakomitečio nariai pareiškė, kad ši istorija „atskleidžia asmeninės kančios kaupimąsi ir institucinius trūkumus, kurie kelia iššūkį visai visuomenei“.
Tuo metu Jungtinėje Karalystėje įstrigo nepagydomai sergančių suaugusiųjų gyvenimo pabaigos priežiūros įstatymo projektas, kuris nebuvo svarstytas dėl laiko stokos ir balandžio 24 dieną žlugo Lordų Rūmuose.
Liverpulio arkivyskupas Johnas Sherringtonas (Džonas Šeringtonas) padėkojo „visiems parlamentarams, kurie nenuilstamai dirbo siekdami išsaugoti kiekvienos žmogaus gyvybės orumą ir užtikrinti, kad gyvenimo pabaigos priežiūra būtų grindžiama atjauta ir pagarba iki natūralios mirties“.
Katalikų Bažnyčia moko, kad savižudybė ir eutanazija yra moraliai neteisingi veiksmai.
Popiežius Pranciškus 2024 metais kreipdamasis į paliatyviosios priežiūros simpoziumą eutanaziją pavadino „meilės nesėkme“ ir priminė, kad asistuota savižudybė bei eutanazija yra „netinkama atjauta“. „Atuojauta reiškia kentėti drauge, o ne sąmoningai nutraukti gyvybę“, – tuomet aiškino Šventasis tėvas.
1999 metų kalboje Popiežiškajai gyvybės akademijai šventasis Jonas Paulius II teigė: „Niekas negali savavališkai pasirinkti gyventi ar mirti; vienintelis absoliutus tokio sprendimo valdovas yra Kūrėjas.“
Savo 1995 metų enciklikoje „Evangelium Vitae“ jis pabrėžė, kad savižudybė reiškia meilės sau atmetimą ir atsakomybės artimui atsisakymą, o eutanazija yra „rimtas Dievo įstatymo pažeidimas“ bei „klaidinga gailestingumo forma“.
Nors Bažnyčia nepritaria eutanazijai ir asistuotai savižudybei, ji remia paliatyviąją priežiūrą. Pasak buvusios „Catholic Hospice“ vadovės Dianos Backoff (Dajanos Bekof), ši priežiūra orientuota į visapusiškus paciento poreikius – fizinius, emocinius, psichologinius ir dvasinius.
Popiežius Pranciškus pabrėžė, kad paliatyvioji priežiūra yra tikra atjautos forma, nes ji padeda kenčiantiems žmonėms išsaugoti orumą ir priimti neišvengiamą perėjimą iš šio gyvenimo į amžinybę.
