Kunigas Tadas Švedavičius – Vilniaus arkivyskupijos dvasininkas, daugiau kaip du dešimtmečius tarnavęs įvairiose Pietryčių Lietuvos parapijose. 2026 m. rugpjūčio 11 d. T. Švedavičiaus pavardė atsidūrė žiniasklaidos dėmesio centre, kai Lietuvos žiniasklaida, remdamasi savo šaltiniais, jį įvardijo kaip vieną iš Vilniaus arkivyskupijos kunigų, kurių baudžiamąsias bylas prokuratūra perdavė teismui. Oficialiai prokuratūra kaltinamų dvasininkų pavardžių nėra paskelbusi.
T. Švedavičius gimė 1969 m. lapkričio 21 d. Vilniaus arkivyskupijos skelbiamais duomenimis, jis yra religijos mokslų magistras. Kunigystės šventimus priėmė 2001 m. birželio 29 dieną, būdamas 31 metų.
Viešuose šaltiniuose beveik nėra informacijos apie jo gyvenimą iki kunigystės. Nepavyko patikimai nustatyti T. Švedavičiaus gimimo vietos, šeimos, baigtos mokyklos, veiklos prieš stojant į seminariją ar tikslių kokių nors studijų (išskyrus seminariją) metų.
Pirmoji viešais šaltiniais patikimai nustatoma T. Švedavičiaus tarnystės vieta – Šalčininkai. Šalčininkų parapijos istorijoje jis nurodomas tarp 2002–2004 m. joje tarnavusių kunigų.
Jau 2004 m. T. Švedavičius aptinkamas Rūdiškėse. Tų metų spaudoje jis vadinamas Rūdiškių klebonu, aptarnavusiu ir netoliese esančią Gojaus koplyčią. Rūdiškės tapo viena ilgiausių jo kunigiškos tarnystės vietų – šiame krašte dvasininkas išbuvo maždaug 13 metų.
Vėliau T. Švedavičiui buvo patikėta ir Paluknio Šv. Jono Krikštytojo parapija. 2013 m. katalikiškoje spaudoje jis jau pristatomas kaip Rūdiškių ir Paluknio parapijų klebonas. Kartu jis ėjo Gojaus koplyčios rektoriaus pareigas.
Viešojoje erdvėje T. Švedavičius tuo metu daugiausia figūravo kaip vietos bendruomenių gyvenime dalyvaujantis dvasininkas. Jis aukodavo Mišias mokyklų ir bendruomenių renginiuose, šventindavo objektus, dalyvaudavo piligriminėse kelionėse. 2014 m. lenkiškoje Lietuvos spaudoje jis minimas tarp žmonių, prisidėjusių prie tradicinės piligriminės kelionės Eišiškės–Aušros Vartai.
2015 m. T. Švedavičius kaip Paluknio klebonas aukojo Mišias už vietos „Medeinos“ gimnazijos bendruomenę ir pašventino naują jos vėliavą. Dar 2017 m. pavasarį jis viešai dalyvavo Paluknio bendruomenės gyvenime.
Naujas jo tarnystės etapas prasidėjo 2017 metais. Tų metų vasarą T. Švedavičius buvo atleistas iš Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies ir Paluknio Šv. Jono Krikštytojo parapijų administratoriaus bei Gojaus koplyčios rektoriaus pareigų ir paskirtas Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonu.
Kalesninkuose T. Švedavičius tarnavo ne vienerius metus ir aktyviai dalyvavo vietos bendruomenės gyvenime. 2023 m. jo vadovaujama parapija minėjo 380 metų sukaktį. T. Švedavičius kartu su kitais kunigais aukojo jubiliejines Mišias.
2025 m. jo atsakomybė dar labiau išsiplėtė. Birželio 11 d. Vilniaus arkivyskupija paskelbė, kad T. Švedavičius skiriamas Dubičių Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu, kartu paliekant jam iki tol turėtas pareigas.
Tačiau 2025 m. pabaigoje jo vieša kunigiška tarnystė nutrūko. Žiniasklaidos duomenimis, Dubičiuose jis tarnavo iki 2025 m. gruodžio 19 dienos, o kitos paskyrimo vietos nepaskelbta. Tai leidžia daryti prielaidą, kad apytikriai tuo metu Vilniaus arkivyskupijos kurija buvo informuota apie prokuratūros atliekamą tyrimą.
Kaltinimai dėl 34 nusikalstamų veikų
2026 m. rugpjūtį prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje vienam Vilniaus arkivyskupijos kunigui inkriminuojamos 34 nusikalstamos veikos. Žiniasklaida, remdamasi savo šaltiniais, šį dvasininką identifikavo kaip Tadą Švedavičių.
Prokuratūros duomenimis, galimos nusikalstamos veikos apima itin ilgą – 2002–2025 m. – laikotarpį. Nukentėjusiaisiais byloje pripažinta 11 asmenų, kurie galimų veikų metu buvo 12–18 metų amžiaus.
Dvasininkui pateikti kaltinimai dėl įvairių seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš nepilnamečius. Tarp jų – jaunesnio nei šešiolikos metų asmens tvirkinimas, vaiko išnaudojimas pornografijai ir kitos Baudžiamajame kodekse numatytos veikos.
Byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
T. Švedavičiaus kaltė šiuo metu nėra nustatyta – tai gali padaryti tik teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu.
Vilniaus arkivyskupija, reaguodama į prokuratūros sprendimą, paskelbė, kad baudžiamojo proceso metu bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis. Kartu pradėti ir Kanonų teisės numatyti tyrimai, apie situaciją informuotas Šventasis Sostas.
Arkivyskupija nurodė, kad abu kunigai, kurių bylos perduotos teismui, buvo nušalinti nuo pareigų ir lieka nušalinti.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pabrėžė, kad tokiose situacijose pirmiausia būtina galvoti apie galimai nukentėjusius žmones.
„Kiekviena žinia apie galimą nederamą elgesį su vaiku ar pažeidžiamu asmeniu sukrečia ir skaudina. Už kiekvienos tokios žinios pirmiausia yra žmogus, jo išgyvenimai ir skausmas, kartais ilgus metus nešiota patirtis ir kančia“, – sakė arkivyskupas.
Pasak jo, ypač skaudu, jei žmogus galėjo nukentėti ten, kur turėjo jaustis saugus.
„Reikia tiesos, atsakomybės ir konkrečių pastangų, kad tai, kas žeidžia žmogų, nesikartotų. Mūsų pareiga – daryti viską, kad tikinčiųjų bendruomenėje nebūtų vietos nederamam elgesiui“, – teigė G. Grušas.
Šešios vietovės sutampa su kunigo tarnystės geografija
Viena dėmesį atkreipianti aplinkybė išryškėja sugretinus prokuratūros paskelbtą informaciją su T. Švedavičiaus biografija.
Prokuratūra nurodo, kad galimos nusikalstamos veikos buvo daromos skirtingose Lietuvos vietovėse, tarp jų – Bažnyčiai priklausančiose patalpose. Viešai skelbtoje informacijoje minimos šešios vietovės.
T. Švedavičiaus viešai atsekama 2002–2025 m. kunigiškos tarnystės geografija taip pat apima šešias vietoves: Šalčininkus, Rūdiškes, Gojų, Paluknį, Kalesninkus ir Dubičius.
Sutampa ir laikotarpio pradžia. Prokuratūros nurodomas galimų nusikalstamų veikų laikotarpis prasideda 2002 m., o Šalčininkų parapijos istorijoje būtent nuo 2002 m. T. Švedavičius nurodomas tarp šioje parapijoje tarnavusių kunigų.
2004 m. jis persikėlė į Rūdiškes, kartu aptarnavo Gojaus koplyčią, vėliau jam buvo patikėtas ir Paluknys. 2017 m. dvasininkas perkeltas į Kalesninkus, o 2025 m. papildomai paskirtas Dubičių klebonu.
Taigi viešai dokumentuota jo tarnystės grandinė yra: Šalčininkai – Rūdiškės – Gojus – Paluknys – Kalesninkai – Dubičiai.
Vis dėlto vien šis skaičiaus ir geografijos sutapimas neleidžia teigti, kad prokuratūros minimos šešios galimų nusikaltimų vietos yra būtent šios T. Švedavičiaus tarnystės vietos. Prokuratūra viešai nėra paskelbusi viso kaltinamojo akto ir konkrečių vietovių neįvardijo.
Todėl kol šios aplinkybės nepatvirtintos teismo dokumentais ar prokuratūros, šešių kunigo tarnystės vietų sutapimą su prokuratūros minimu vietovių skaičiumi galima vertinti tik kaip dėmesio vertą aplinkybę, bet ne kaip nustatytą bylos faktą.
T. Švedavičiaus kunigiškos tarnystės chronologija apima beveik visą prokuratūros nurodomą galimų nusikalstamų veikų laikotarpį. Dabar į prokuratūros pateiktus kaltinimus turės atsakyti teismas, o lygiagrečiai tęsiamos ir Bažnyčios kanoninės procedūros.
