REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Nuo „TikTok“ iki bažnyčios suolų: Prancūzijos katalikų influenceriai atranda naują auditoriją

ŠaltinisFRANCE24

Rugsėjo 25-osios vakarą popiežius Leonas XIV tame pačiame „Stade de France“ stadione, kuriame praėjusiais metais koncertavo Beyoncé, vadovavo maldos vigilijai, skirtai 17–35 metų žmonėms. Vos prasidėjus registracijai, dešimtys tūkstančių nemokamų vietų stadione buvo užimtos per valandą.

Susidomėjimą rodo ir kiti skaičiai. Nors kunigų skaičius Prancūzijoje smarkiai sumažėjo – nuo 65 tūkst. 1960 metais iki 12 tūkst. 2023-iaisiais, suaugusiųjų ir paauglių krikštų skaičius išaugo nuo kiek mažiau nei 6 tūkst. 2022 metais iki daugiau kaip 21 tūkst. 2026-aisiais.

Prie šio augimo bent iš dalies prisideda ir Prancūzijos katalikų influenceriai, skelbiantys Evangeliją socialiniuose tinkluose.

Nustok naršyti ir melskis su manimi

Dominikonas brolis Paul-Adrien (Paulius-Adrijonas), katalikų vienuolis ir influenceris, perėmė daugelį įprastų „YouTube“ kūrėjų darbo priemonių. Moderniame fone – plytų imitacijos tapetai, neoninės šviesos, gitara ir augalas. Jis kalba tiesiai į kamerą, o veidą nepriekaištingai apšviečia LED šviestuvas. Tačiau beveik žmogaus ūgio Švč. Mergelės Marijos statula, kryžius ir didžiulė Biblija neleidžia abejoti, kam skirtas jo kanalas.

Studijoje filmuojami Paul-Adrieno vaizdo įrašai papildomi ryškia grafika ir memų ištraukomis, suteikiančiomis humoro jo komentarams įvairiomis populiariomis temomis – nuo masturbacijos iki dirbtinio intelekto.

Sumaniai pritaikydamas turinį konkrečiai platformai, kurioje skelbia savo žinią, jis tapo itin populiarus: turi 678 tūkst. prenumeratorių „YouTube“, 383 tūkst. sekėjų „Instagram“ ir 404 tūkst. – „TikTok“.

„Prancūzijoje matome atsinaujinusį susidomėjimą Bažnyčia, ir katalikų influenceriai prie to neabejotinai prisidėjo“, – sako Tūro universiteto profesorius ir religinės komunikacijos ekspertas Davidas Douyère’as (Davidas Dujeras).

Prancūzijos katalikų dienraščio „La Croix“ atliktas tyrimas parodė, kad vienas iš penkių apklaustų 2025 metais pakrikštytų suaugusiųjų, kalbėdamas apie savo apsisprendimą atsiversti, minėjo tokių influencerių kaip Paul-Adrienas vaidmenį.

„Jie yra šiuolaikiški ir tam tikra prasme nupūtė nuo Bažnyčios dulkes, padarydami religinį gyvenimą jaunimui šiek tiek priimtinesnį, – aiškina D. Douyère’as. – Tačiau jų turinio esmė yra labai tradicinė.“

Viena populiariausių Prancūzijos katalikių influencerių taip pat yra sesuo Albertine, priklausanti „Chemin Neuf“ bendruomenei. Ji pradėjo skelbti užkulisių vaizdo įrašus, kuriuose rodė, kaip atrodo jos, vienuolės, gyvenimas, ir aiškino savo vaidmenį Bažnyčioje.

Tačiau Albertine pabrėžia: „Vienuole tapau ne dėl šlovės.“ Ji sako nesekanti savo statistikos ar sekėjų skaičiaus.

„Egzistuoja daugybė stereotipų apie tai, kaip gyvena vienuolės, todėl mano tikslas buvo juos paneigti, – aiškina Albertine. – Laikui bėgant supratau, kad yra ir daugybė išankstinių nuostatų apie tai, kaip gyvena krikščionys. Todėl išplėčiau savo temų ratą ir pradėjau atsakinėti į klausimus apie katalikybę.“

Pietvakarių Prancūzijoje tarnaujantis kunigas Benoît Pouzinas (Benua Puzenas) prieš dvejus ar trejus metus pradėjo skelbti vaizdo įrašus „TikTok“ ir „Instagram“. Vaizdo įrašuose jis pasirodo vilkėdamas kunigo drabužiais ir marškinius su kunigiška apykakle.

Skirtingai nei Paul-Adrienas ar sesuo Albertine, jo įrašai daugiausia yra maldos, prie kurių gali prisijungti sekėjai, arba trumpi mokomieji vaizdo įrašai, pavyzdžiui, „galinga malda kovojant su blogiu“, paaiškinimas, „kodėl kiekvieną sekmadienį einame į Mišias“, ar malda „ieškant tikrosios laimės“.

„Mačiau, kaip jauni žmonės praleidžia savo gyvenimą telefonuose, ypač socialiniuose tinkluose. Tai mane palietė. Nusprendžiau, kad žmones turiu pasiekti ten, kur jie yra“, – sako kunigas.

„Mano vaidmuo – dalytis tikėjimo žinia, ir stengiuosi tai daryti paprastai ir nuolankiai. Jei norėčiau sukelti ažiotažą, galėčiau tai padaryti. Nekalbu apie aktualijas, jautrias temas ar panašius dalykus. Pagrindinis mano tikslas – atsakyti į žmonių klausimus ir melstis kartu su jais“, – aiškina B. Pouzinas.

Dauguma influencerių stengiasi kuo ilgiau išlaikyti sekėjų dėmesį internete, tačiau kai žmonės kreipiasi į B. Pouziną su klausimais ar pasakoja apie patiriamus sunkumus, jis ragina juos „palikti virtualų pasaulį“ ir „susitikti su savo vietos kunigu“.

„Visa esmė – padėti žmonėms padėti telefonus į šalį ir atvesti juos į bažnyčią, – sako jis. – Niekas niekada nepakeis žmogiškojo ryšio.“

Skaitmeninių mokinių dešimtmetis

Katalikų Bažnyčia skaitmeninę komunikaciją palankiai vertina jau seniai. Dar popiežius Jonas Paulius II 2002 metais internetą pavadino „nauju Evangelijos skelbimo forumu“.

Iš pradžių katalikai internete ėmė reikštis tinklaraščiuose ir forumuose, o vėliau juos pakeitė tokie socialiniai tinklai kaip „Facebook“ ir „Instagram“. Pavyzdžiui, Prancūzijoje 2007 metais atsirado ir iki šiol veikia aktyvių kunigų komandos administruojamas „Padre blog“.

„Sakyčiau, kad katalikų influenceriai gyvuoja maždaug dešimtmetį, – vertina D. Douyère’as. – O jų veikla internete ypač suklestėjo per COVID-19 pandemiją.“

Dėl vienas po kito sekusių karantinų ir sveikatos apsaugos priemonių, tokių kaip fizinio atstumo laikymasis, viešai švęsti Mišias tapo beveik neįmanoma. Todėl katalikų dvasininkai ir kiti veikėjai visoje šalyje pasitelkė socialinius tinklus, kad galėtų toliau skelbti Evangeliją ir palaikyti ryšį su parapijomis.

Šiandien katalikų influencerių buvimas internete jau tapo įprastu reiškiniu.

Praėjusių metų liepą Vatikanas surengė specialų renginį katalikų influenceriams – tai tapo oficialiu jų vaidmens Bažnyčioje pripažinimo ženklu. Į Romą buvo pakviesta apie tūkstantį „skaitmeninių misionierių“.

Tai buvo precedento neturinti iniciatyva, surengta kartu su Jaunimo jubiliejumi Romoje – savaitę trukusia švente, subūrusia dešimtis tūkstančių jaunų piligrimų iš viso pasaulio maldai, koncertams ir Mišioms. Popiežius Leonas XIV netikėtai pasirodė renginyje iškilmingų atidarymo Mišių išvakarėse.

Tačiau, pasak D. Douyère’o, „santykyje su Bažnyčia esama tam tikros įtampos, nes, viena vertus, kyla pavojus, kad influenceriai pritrauks pernelyg daug dėmesio sau, kita vertus, jie yra naudingi skleidžiant tikėjimą“.

Influenceriai veikia gana savarankiškai. Užuot gavę oficialų mandatą iš savo hierarchine struktūra garsėjančios institucijos, katalikų influenceriai savo autoritetą daugiausia įgyja iš sekėjų. Net kai jie yra kunigai ar vienuolinių bendruomenių nariai, Bažnyčia turi nedaug galimybių kontroliuoti jų skelbiamą turinį.

2023 metais Vatikanas paskelbė „Pastoracinį apmąstymą apie įsitraukimą į socialinius tinklus“. Jame Bažnyčia pripažino influencerių vaidmenį – jų gebėjimą „savo idėjomis ar patirtimi įkvėpti ir motyvuoti kitus“, tačiau kartu perspėjo dėl galimo „tolesnio asmenų ir grupių susipriešinimo bei susiskaldymo“.

„Jie turi išlaikyti nuolankumą, nes yra Jėzaus mokiniai, pasiųsti perduoti Dievo žinią. Jie patys turi pasitraukti į antrą planą. Tačiau gaunamas dėmesys gali tam prieštarauti“, – sako D. Douyère’as.

Kai tikėjimas pasuka į politinę dešinę

Tarp populiariausių Prancūzijos katalikų influencerių progresyvių balsų beveik nebeliko.

Buvęs „YouTube“ turinio kūrėjas Matthieu Jasseronas (Matjo Žaseronas) 2024 metais pasitraukė iš kunigystės ir pateikė virtinę kaltinimų Bažnyčios hierarchijai, tarp jų – dėl fizinio ir psichologinio smurto bei vieno vyskupo fizinio išpuolio.

Kai kurie buvusio kunigo internete paskelbti įrašai jam brangiai kainavo. Tarp jų buvo vaizdo įrašas, kuriame jis teigė, kad nei Biblijoje, nei Katalikų Bažnyčios katekizme nėra parašyta, jog pats buvimas homoseksualiu yra nuodėmė.

Prancūzijos Katalikų Bažnyčia tuo metu greitai sureagavo savo paskyroje platformoje „X“, pareikšdama „nepritarianti“ kai kuriems vaizdo įrašams, kurie „iškreipia Bažnyčios žinią“.

M. Jasseronas „TikTok“ turėjo daugiau kaip milijoną sekėjų.

„Didelę auditoriją Prancūzijoje turintys katalikų influenceriai sau neleidžia labai laisvai interpretuoti Biblijos“, – aiškina D. Douyère’as.

Pasak jo, katalikų influencerių naudojama „charizminė“ sistema pateikiama kaip nepolitinė, tačiau jų pažiūros, D. Douyère’o vertinimu, yra „itin antiprogesyvios“ ir „tradicinės“.

„Jie atmeta lytinius santykius už santuokos ribų, pasisako prieš masturbaciją ir pornografiją, prieštarauja abortams. Jie nepritaria asistuojamai mirčiai“, – sako jis.

Paul-Adrienas į vieną savo „YouTube“ vaizdo įrašų pakvietė kunigą Matthieu Raffray (Matjo Rafrėjus) dešinės pažiūrų dvasininką, kad šis sekėjams paaiškintų, kas yra tradicinės lotyniškos Mišios.

Naujausioje savo knygoje M. Raffray iškėlė idėją Prancūziją paversti valstybe, kurioje vyrautų katalikybė. Šis kunigas yra populiarus tarp Prancūzijos tautinės dešinės antimigracinės jaunimo grupės „Jeunes Identitaires“.

Ilgą laiką Prancūzijos katalikai rečiau balsuodavo už antisisteminėmis laikomas partijas, tačiau ši tendencija keičiasi.

IFOP tyrimo, atlikto „La Croix“ užsakymu, duomenimis, per 2024 metų birželį vykusius Europos Parlamento rinkimus 37 proc. praktikuojančių katalikų balsavo už Nacionalinio sambūrio sąrašo lyderį Jordaną Bardellą. Palyginti su 2019 metų Europos Parlamento rinkimais, ši dalis išaugo daugiau nei dvigubai.

Vis dėlto Prancūzijos katalikų influenceriai pabrėžia, kad jų tikslas – stiprinti jaunų žmonių tikėjimą ir padėti jiems atrasti gyvenimo kryptį.

„Socialiniai tinklai yra ne tik priemonė, bet ir vieta, kurioje jauni žmonės iš tiesų gali pradėti Dievo paieškas. Gaunu daugybę žinučių iš žmonių, kurie nutolo nuo tikėjimo, bet nori išmokti melstis ar eiti į Mišias ir jau nebežino, kaip tai daryti. Jiems reikia šiek tiek palydėjimo“, – sako sesuo Albertine.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis

PARAMA

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte