JAV Atstovų Rūmai pritarė siūlymui sustabdyti visą JAV pagalbą Nigerijai, kol šios šalies valdžia imsis veiksmingų priemonių užkirsti kelią smurtui šalyje ir tinkamai į jį reaguoti.
Ši nuostata įtraukta į 2027 finansinių metų Nacionalinio saugumo, Valstybės departamento ir susijusių programų asignavimų įstatymo projektą, kuriam Atstovų Rūmai pritarė trečiadienį. Kad įstatymas įsigaliotų, jam dar turi pritarti Senatas, o jį pasirašyti prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).
Iš pradžių buvo siūloma sulaikyti 50 proc. JAV pagalbos Nigerijai, tačiau Atstovų Rūmai pritarė Floridos respublikono Grego Steube’o (Grego Stiubo) pataisai, numatančiai sustabdyti 100 proc. JAV pagalbos. Ji būtų atnaujinta tik tuomet, kai JAV valstybės sekretorius patvirtintų, kad Nigerija veiksmingai saugo krikščionis ir užtikrina, jog religinio smurto vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn.
„Mano pataisa sustabdyti visą JAV pagalbą Nigerijai, kol jos vyriausybė nesustabdys krikščionių žudynių, buvo priimta. Amerikos mokesčių mokėtojai neturėtų finansuoti vyriausybių, kurios užmerkia akis, kol krikščionys grobiami, kankinami ir žudomi“, – socialiniame tinkle „X“ parašė G. Steube’as.
Įstatymo projekto šalininkai teigia, kad taip siekiama paskatinti prezidento Bolos Tinubu vyriausybę sustiprinti saugumą regionuose, kuriuose ginkluotos grupuotės nuolat puola krikščionių bendruomenes.
Įstatymo projekto autorius, Vakarų Virdžinijos respublikonas Riley Moore’as (Railis Muras), pareiškė, kad Nigerijos krikščionys daugelį metų patiria smurtą ir persekiojimą, tačiau valstybė jų tinkamai neapsaugo. Jo teigimu, įstatymas siunčia aiškią žinią, kad Jungtinės Valstijos remia persekiojamus krikščionis ir reikalaus atsakomybės iš užsienio vyriausybių.
Jeigu įstatymas būtų priimtas, jis paveiktų šimtus milijonų eurų vertės JAV pagalbos, skirtos sveikatos apsaugai, humanitarinei pagalbai, saugumo bendradarbiavimui, valdymo programoms ir vystymosi iniciatyvoms Nigerijoje. 2024 m. JAV šiai šaliai skyrė apie 790 mln. eurų, o 2025 m. – apie 525 mln. eurų.
Nigerijoje jau daugelį metų tęsiasi sudėtinga saugumo krizė.
Nigerijoje jau daugelį metų tęsiasi sudėtinga saugumo krizė. Šalies šiaurės rytuose veikia islamistinės grupuotės „Boko Haram“ ir „Islamo valstybės Vakarų Afrikos provincija“, šiaurės vakaruose siautėja ginkluotos nusikalstamos gaujos, o Vidurinėje juostoje smurtauja ūkininkų, klajoklių piemenų ir ginkluotų grupuočių konfliktuose dalyvaujantys asmenys.
Krikščionių organizacijos teigia, kad ypač Platėjaus ir Benujės valstijose krikščionys tampa nuolatiniais ginkluotų išpuolių taikiniais. Tačiau žmogaus teisių organizacijos ir konfliktų tyrėjai pabrėžia, kad Nigerijos saugumo krizė yra gerokai sudėtingesnė – nuo smurto kenčia ir musulmonai, o konfliktus kursto religinis ekstremizmas, ginčai dėl žemės ir vandens išteklių, etninė įtampa, organizuotas nusikalstamumas bei silpnas valstybės valdymas.
Prezidento administracija atmeta kaltinimus, kad Nigerijoje vykdoma valstybės remiama kampanija prieš krikščionis, ir tvirtina, jog terorizmas bei nusikalstamas smurtas paliečia įvairių religijų gyventojus. Vis dėlto Atstovų Rūmų balsavimas rodo, kad religinės laisvės padėtis Nigerijoje Vašingtone tampa vis svarbesniu politiniu klausimu.
