Šveicarijoje trys evangelikų lyderiai pateikė ieškinį, kuriuo ginčija neseniai priimtą konstitucinę pataisą, draudžiančią Ženevos kantono parlamentarams viešai dėvėti religinius simbolius, pirmadienį pranešė Šveicarijos evangelikų aljansas.
Ženevos kantono parlamentas – Didžioji taryba – nedidele balsų persvara priėmė šią konstitucinę pataisą praėjusių metų lapkričio 21 dieną. Vėliau, birželio 14 d., draudimui per referendumą pritarė 51,4 proc. Ženevos kantono gyventojų.
Naujasis draudimas taikomas Ženevos kantono parlamento – Didžiosios tarybos – nariams, taip pat savivaldybių tarybų nariams.
Ieškinį pateikė Krikščionių viešųjų reikalų asociacijos direktorius ir vienos vietos bažnyčios vadovas Michaelas Mutzneris (Michaelas Mucneris) kartu su Markusu Hoferiu ir Josephu Kabongo (Džozefu Kabongu). M. Hoferis yra Pasaulinės evangelikų sąjungos akredituotas atstovas Jungtinėse Tautose, o J. Kabongo – teologas ir į pensiją išėjęs Evangelikų partijos pastorius.
M. Mutzneris teigė, kad krikščionys privalo ginti visų religinių bendruomenių, o ne vien savo pačių religijos laisvę.
M. Mutzneris teigė, kad krikščionys privalo ginti visų religinių bendruomenių, o ne vien savo pačių religijos laisvę.
„Religijos laisvė galioja arba visiems, arba galiausiai – niekam. Kai apribojamos vienos religinės bendruomenės teisės, visų bendruomenių laisvės tampa trapesnės. Tai pavojingas kelias. Krikščionims tai yra artimo meilės klausimas – norime kitiems tokios pačios laisvės, kokios siekiame ir sau“, – aiškino M. Mutzneris.
Jo teigimu, tokias teises ginti svarbu ir patiems krikščionims. „Istorija rodo, kad susilpninus pamatines vienos grupės laisves, tuo paprastai neapsiribojama. Gindami kitų teises šiandien, padedame apsaugoti visų laisves rytoj“, – kalbėjo jis.
Pasak M. Mutznerio, Ženevoje priimtos priemonės, kuriomis siekta apriboti musulmonų maldas gatvėse, jau paveikė ir krikščionių bažnyčias. Pavyzdžiui, kai kurios evangelikų bažnyčios nebegali rengti krikšto apeigų Ženevos ežere, nes reikalingi leidimai išduodami tik valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms.
M. Mutzneris taip pat priminė Pirmojo laiško Timotiejui antrąjį skyrių, kuriame tikintieji raginami melstis už valdžios atstovus, kad žmonės galėtų gyventi taikiai. Jis paragino evangelikus melstis už politikus, už teismų išmintį ir už visuomenę, kuri brangintų laisvę, teisingumą ir tarpusavio pagarbą.
Jis taip pat ragino taikiai ginti kiekvieno žmogaus pamatines laisves, nepaisant to, kuriai religinei bendruomenei taikomi apribojimai. Anot jo, krikščionys turėtų gyventi pagal Evangeliją su nuolankumu ir meile, o religijos laisvės gynimas reiškia ne ypatingų privilegijų krikščionims siekimą, bet kiekvieno žmogaus sąžinės laisvės apsaugą.
Šveicarijos evangelikų aljansas savo pareiškime pasmerkė šį draudimą, teigdamas, kad jis riboja pamatines teises. Organizacija pažymėjo, kad remia pasaulietinę valstybę, užtikrinančią neutralumą ir religinę taiką, tačiau pasaulietiškumas neturėtų riboti religinių įsitikinimų raiškos demokratinėje erdvėje.
Pasak aljanso, skirtingai nei valstybės tarnautojai, tiesiogiai atstovaujantys valstybei, parlamentarai atspindi savo rinkėjų įvairovę. Reikalavimas išrinktiems politikams slėpti savo religinius įsitikinimus, organizacijos vertinimu, smarkiai riboja religijos laisvę ir kelia rimtų klausimų dėl atitikties Šveicarijos Federalinei Konstitucijai.
Evangelikų aljansas pabrėžė, kad religijos laisvė saugo tiek tikinčiųjų, tiek netikinčiųjų teises. Pasak organizacijos, pliuralistinėje demokratijoje piliečiai turi išsaugoti teisę rinkti atstovus, kurie atvirai laikosi savo religinių, filosofinių ar politinių įsitikinimų.
Evangelikų aljansas pabrėžė, kad religijos laisvė saugo tiek tikinčiųjų, tiek netikinčiųjų teises.
Aljansas priminė, kad jau anksčiau priešinosi panašiam draudimui, numatytam 2019 m. Ženevos pasaulietiškumo įstatyme. Tuomet teismas, atsižvelgęs į organizacijos prieštaravimus, šį apribojimą panaikino.
Organizacija taip pat kritikavo iki šiol galiojančius ribojimus rengti krikšto apeigas Ženevos ežere. Dėl jų kai kurios krikščionių bendruomenės priverstos vykti į kaimyninį Vodo kantoną arba į Prancūziją, kad galėtų surengti krikšto pamaldas.
Aljansas pabrėžė, kad religijos laisvė turi galioti ir viešosiose erdvėse, jei gerbiama viešoji tvarka ir kitų žmonių teisės.
Šveicarijos evangelikų aljansas pažymėjo atidžiai stebėsiantis bylos nagrinėjimą Ženevos teismo Konstitucinių bylų rūmuose. Organizacijos teigimu, galutinis sprendimas gali turėti įtakos panašioms politinėms iniciatyvoms ir kituose Šveicarijos kantonuose.
