Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo Ministrų kabinetui nepritarti Seime svarstomam Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siūloma nėštumo nutraukimo tvarką įtvirtinti įstatyme ir numatyti, kad ši paslauga būtų teikiama nemokamai.
Kaip teigiama ministerijos parengtoje išvadoje, siūlomas reguliavimas nėra tikslingas, nes reprodukcinės sveikatos paslaugų prieinamumo, kokybės, pacientų teisių apsaugos, informavimo, nėštumo priežiūros, abortų atlikimo, jaunimo švietimo ir kitų sričių klausimai jau reglamentuojami galiojančiais įstatymais bei sveikatos apsaugos ministro įsakymais.
„Projektu siūlomas reglamentavimas neatitiks Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (…) nustatyto teisėkūros principo – tikslingumo, reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis“, – nurodė SAM.
Kaip skelbė BNS, grupė Seimo narių iš valdančiųjų ir opozicinių frakcijų siūlo nėštumo nutraukimą įteisinti įstatymu. Dabar aborto tvarka apibrėžiama sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Pagal projektą, į įstatymą būtų perkelta dabar ministro nustatyta nėštumo nutraukimo tvarka. Nesant medicininių indikacijų nėštumas gali būti nutrauktas iki 12 nėštumo savaitės, o esant indikacijoms – iki 22 savaitės.
Abortas taip pat gali būti atliekamas iki 22 nėštumo savaitės po išžaginimo arba nėštumui atsiradus dėl kraujomaišos.
Įstatymo projekte siūloma, kad nėštumo nutraukimo paslauga moteriai teikiama nemokamai, išlaidas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Anot projekto, abortas gali būti atliekamas chirurginiu arba vaistiniu būdu, o vaistinio nėštumo nutraukimo paslauga nėščiosios prašymu gali būti teikiama nuotoliniu būdu.
Įstatymo projekte taip pat įtvirtinami reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principai, užtikrinantys jų prieinamumą, pasiekiamumą, kokybę, konfidencialumą bei asmens teisę į informuotą ir laisvą apsisprendimą.
Įtvirtinamas ir pagalbos teikimas lytinį smurtą patyrusiems asmenims, įrašant nemokamą medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą, veikiančius specializuotus pagalbos centrus visoje šalyje, skubią kontracepciją bei infekcijų profilaktiką.
Įstatymo projektą teikia Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis, kiti socialdemokratai, taip pat liberalai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Edita Rudelienė ir kiti, konservatorė Jurgita Sėjonienė.
Pasak SAM, pacientų nediskriminavimo, teisės į informaciją ir informuoto sutikimo principai jau nustatyti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, o sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės reikalavimai – Sveikatos sistemos įstatyme.
Ministerija taip pat pažymi, kad nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūra, prenatalinė diagnostika, akušerijos paslaugų organizavimas bei lytinį smurtą patyrusių asmenų sveikatos priežiūra jau reglamentuojami galiojančiais teisės aktais ir ministro patvirtintais tvarkos aprašais.
Be to, ministerija pažymi, kad lytiškumo ugdymo temos jau yra integruotos į bendrojo ugdymo programas.
„Esant poreikiui detalizuoti lytiškumo ugdymo turinį ar metodiką, tai tikslingiau būtų nustatyti poįstatyminiais teisės aktais ir ugdymo programomis, o ne įstatymo lygmeniu“, – teigiama išvadoje.
Projektas parlamente pateikimo stadiją įveikė praėjusių metų gegužę, tuomet dėl jo paprašyta Vyriausybės išvados.
Dėl SAM parengtos išvados dar turės balsuoti Ministrų kabinetas.
