Naujausia ataskaita rodo, kad 2023 metais – paskutiniais metais, apie kuriuos turima duomenų, – daugiau pasaulio valstybių užfiksuotas religinio priešiškumo augimas. Tyrimo autoriai pažymi, kad prie to prisidėjo religinių mažumų patiriamas spaudimas ir Izraelio bei „Hamas“ karo poveikis.
Tuo pat metu nuo 2007 metų vis daugiau vyriausybių riboja religijos laisvę, religinių įsitikinimų raišką ir religinę praktiką.
Šios išvados paskelbtos birželio 15 dieną JAV tyrimų centro „Pew Research Center“ 16-ojoje kasmetinėje pasaulinių religijos laisvės ribojimų ataskaitoje.
Tyrėjai Samirah Majumdar (Samira Madžumdar) ir Vivian Jacobs (Vivian Džeikobs) analizavo 198 valstybių ir teritorijų duomenis, apimančius beveik visą pasaulio gyventojų skaičių. Tyrime naudoti 19 pagrindinių šaltinių, tarp jų – valstybių konstitucijos, JAV Valstybės departamento, Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB), „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“ duomenys.
Duomenys buvo vertinami pagal du rodiklius.
Duomenys buvo vertinami pagal du rodiklius: Vyriausybės ribojimų indeksą, kuris matuoja valstybės taikomus religijos laisvės suvaržymus, ir Socialinio priešiškumo indeksą, kuris vertina asmenų, grupių ar organizacijų vykdomus veiksmus, pavyzdžiui, vandalizmą ar fizinius išpuolius.
Tyrimo autoriai pažymėjo, kad šie rodikliai nėra skirti nustatyti, kuri religinė grupė patiria didžiausią persekiojimą, nes į statistiką buvo įtraukiamas net vienas užfiksuotas priešiškumo atvejis konkrečioje šalyje.
Šiuo metu nėra tarptautiniu mastu pripažinto religinio persekiojimo apibrėžimo, nes jis gali pasireikšti įvairiomis formomis.
Religinis priešiškumas pasaulyje
„Pew Research Center“ duomenimis, 2023 metais 55 iš 198 tirtų valstybių buvo užfiksuotas aukštas arba labai aukštas religiniu pagrindu kylantis socialinis priešiškumas. Metais anksčiau tokių šalių buvo 45.
Tuo pat metu Etiopijoje ir Filipinuose religiniu pagrindu kylantis socialinis priešiškumas sumažėjo nuo aukšto iki vidutinio lygio.
2023 metais prie aukšto socialinio priešiškumo šalių grupės prisijungė Belgija, Norvegija, Rusija, Ispanija, Švedija, taip pat Kongo Demokratinė Respublika, Gvatemala, Siera Leonė, Sudanas, Tanzanija, Tailandas ir Turkija.
Pasak tyrimo, Ispanijoje rodiklius padidino musulmonų, žydų ir Jehovos liudytojų patirtas spaudimas.
Norvegijoje užfiksuoti pasikartojantys išpuoliai prieš Jehovos liudytojus.
Norvegijoje užfiksuoti pasikartojantys išpuoliai prieš Jehovos liudytojus, o po 2023 metų spalio 7-osios „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį išaugo neapykantos kalbos prieš žydus ir musulmonus atvejų skaičius.
Rusijoje religinio priešiškumo rodiklius padidino minios smurto išpuoliai prieš žydus ir musulmonus. Vienu atveju netoli Maskvos kelios moterys užpuolė hidžabą vilkinčią musulmonę ir jos vaikus. Tyrimo duomenimis, užpuolikės esą užsiundė šunis ant šeimos narių ir juos sumušė.
Valstybių taikomi ribojimai
Tyrimas taip pat parodė, kad valdžios institucijų vykdomas religinių grupių spaudimas – tiek žodinis, tiek fizinis – išlieka viena dažniausių religijos laisvės ribojimo formų.
2023 metais tokie atvejai užfiksuoti 185 valstybėse, arba 98 proc. visų tirtų šalių. Tai beveik tiek pat, kiek 2022 metais, kai tokių valstybių buvo 186.
Dar vienas itin paplitęs ribojimas buvo valdžios kišimasis į religinį gyvenimą ir pamaldas. Tokių atvejų nustatyta 175 valstybėse ir teritorijose, arba 88 proc. visų tirtų vietovių. Tai didžiausias rodiklis per visą tyrimo istoriją.
Šalys, kuriose ribojimai didžiausi
Tarp 25 daugiausiai gyventojų turinčių pasaulio valstybių didžiausi valdžios taikomi religijos laisvės ribojimai nustatyti Kinijoje, Irane, Indonezijoje, Egipte ir Rusijoje.
Mažiausi religijos laisvės ribojimai tarp šios grupės valstybių užfiksuoti Pietų Afrikos Respublikoje, Jungtinėse Valstijose, Japonijoje, Filipinuose ir Jungtinėje Karalystėje.
Tyrimo autoriai pažymėjo, kad į analizę nebuvo įtraukta Šiaurės Korėja, nors turimi duomenys rodo, kad jos režimas yra vienas represyviausių pasaulyje religijos laisvės, taip pat pilietinių ir politinių teisių atžvilgiu. Tyrėjai aiškino, kad nepriklausomi stebėtojai neturi pakankamos prieigos prie šalies, todėl patikimų duomenų surinkti neįmanoma.
Tyrimo autoriai pažymėjo, kad į analizę nebuvo įtraukta Šiaurės Korėja, nors turimi duomenys rodo, kad jos režimas yra vienas represyviausių pasaulyje religijos laisvės, taip pat pilietinių ir politinių teisių atžvilgiu.
Tarp 25 gausiausiai gyvenamų pasaulio šalių didžiausias socialinio priešiškumo religiniu pagrindu lygis nustatytas Nigerijoje, Indijoje, Bangladeše, Pakistane ir Egipte.
Tuo tarpu mažiausi socialinio priešiškumo rodikliai tarp šių valstybių užfiksuoti Kinijoje, Jungtinėse Valstijose, Pietų Afrikos Respublikoje, Japonijoje ir Vietname.
Apibendrindami ilgametę statistiką, tyrimo autoriai pažymėjo, kad valdžios taikomų religijos laisvės ribojimų vidurkis nuo 2007 metų nuosekliai augo, o socialinio priešiškumo rodikliai labiau svyravo priklausomai nuo konkrečių įvykių.
Anot „Pew Research Center“, tai rodo, kad vis daugiau valstybių riboja religinius įsitikinimus ir religinę praktiką, o socialinio priešiškumo lygis paprastai kyla arba mažėja priklausomai nuo konkrečių visuomeninių ir politinių įvykių.
