Penki iš dešimties gyventojų mano, kad šeimas susilaukti daugiau vaikų paskatintų mažesni mokesčiai tėvams, auginantiems vaikus, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ gyventojų apklausa.
Kaip pirmadienį skelbia nacionalinis transliuotojas, po 17 proc. apklaustųjų nurodo, jog gimstamumą pagerintų didesnės tėvystės ir motinystės išmokos bei dosnesni vaiko pinigai.
Tuo metu vienas iš dešimties rinkosi variantą, kad reikėtų sudaryti lankstesnes sąlygas derinti darbą ir vaikų auginimą, o 8 proc. – ilginti motinystės bei tėvystės atostogas.
Po 3 proc. įvardino didesnį darželių prieinamumą ir auklių paslaugų kompensavimą.
Savo ruožtu 6 proc. gyventojų mano, kad gimstamumo nepagerintų jokia priemonė, o 13 proc. nežino arba neatsakė.
Demografijos problematiką yra akcentavę bene visi aukščiausi šalies politikai, prezidentas Gitanas Nausėda jas prilygino „tiksinčiai bombai“.
Valstybės duomenų agentūros informacija rodo, jog per metus nuolatinių gyventojų Lietuvoje sumažėjo 0,1 proc., o 2025 metais gimė rekordiškai mažai kūdikių – 17,5 tūkst., tai 1,6 tūkst. (8,4 proc.) mažiau negu 2024-aisiais.
Agentūra taip pat yra prognozavusi, kad 2100 metais Lietuvoje gyvens vos daugiau nei 2 mln. žmonių.
„Baltijos tyrimai“ apklausą atliko kovo mėnesį, jos metu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai. Apklausos rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinių punktų.
Liberalusis naratyvas klysta
Pasak visuomenininko ir teisininko Ramūno Aušroto, kuris socialiniame tinkle komentuoja apklausos rezultatus, vyrauja aiškus ideologinis fonas, kuriame gimstamumo skatinimas siejamas su lyčių lygybe ir darbo bei šeimos įsipareigojimų derinimu.
„Kiek stebiu viešą informacinę erdvę, ten dominuoja liberalusis naratyvas: jog gimstamumą paskatins kuo didesnė lyčių lygybė ir kuo didesnės galimybės pagimdžiusoms moterims dirbti“, – rašo jis.
Anot autoriaus, šį požiūrį aktyviai palaiko tiek LRT, tiek liberalūs politikai Seime.
„Šį naratyvą itin mėgsta platinti mūsų Nacionalinis transliuotojas, Seime jį propaguoja liberalai“, – pažymi jis, primindamas sprendimus dėl auklių įteisinimo ir privalomų tėvystės atostogų.
Pasak jo, šiemet šis naratyvas dar labiau išplėstas, akcentuojant pagalbinio apvaisinimo paslaugų plėtrą.
„Šiemet šį naratyvą dar papildė idėja, jog gimstamumą paskatins kuo didesnis pagalbinio apvaisinimo paslaugų kompensavimas, ypač vienišoms moterims“, – teigia autorius.
Tačiau, jo vertinimu, dažnai nutylima, kad Lietuva jau dabar yra tarp lyčių lygybės lyderių Europoje, o Skandinavijos modelis nepasiteisina.
„Pamirštama pasakyti, jog pagal lyčių lygybės indeksą Lietuva yra viena iš pirmaujančių Europoje, kaip ir tai, jog skandinaviškas modelis neveikia“, – rašo jis, ragindamas analizuoti Šiaurės šalių statistiką.
Visuomenininkas Ramūnas Aušrotas pabrėžia, kad gyventojų nuomonė rodo kitokią kryptį – svarbiausios yra finansinės priemonės.
„Lietuvos gyventojai aiškiai sako, jog labiausiai gimstamumą paskatintų finansinės priemonės“, – teigia jis.
„Efektyviausia priemone būtų mažesnis šeimos apmokestinimas, o ne tiesioginės išmokos“, – priduria autorius.
Vis dėlto, jo nuomone, reikėtų derinti skirtingas priemones, nes jos veikia skirtingas socialines grupes.
„Mažesnis apmokestinimas yra svarbus vidutinių ir didesnių pajamų šeimoms, o tiesioginės išmokos – žemesnių pajamų šeimoms ar vienišiems tėvams. Todėl reikėtų derinti jas abi“, – pažymi jis.
Autorius taip pat atkreipia dėmesį į kitų šalių patirtį.
„Lenkijos patirtis rodo, kad perėjimas prie tiesioginių išmokų nesuveikė, o Vengrijoje finansinės priemonės tik stabilizuoja situaciją, bet jos iš esmės neapverčia gimstamumo trajektorijos“, – teigia jis.
Pasak jo, finansinės priemonės galėtų bent pristabdyti kritimą ir sumažinti spaudimą migracijai.
„Jos būtų svarbios, nes leistų stabilizuoti gimstamumo mažėjimą ir sumažintų socialinį spaudimą kompensuoti tai migracinėmis priemonėmis“, – pažymi autorius.
Kritikos sulaukia ir žiniasklaidos vaidmuo formuojant diskusiją.
„Nepaisant to, jog žmonės aiškiai sako: nei namų auklės, nei pagalbinis apvaisinimas gimstamumo nepadidins, LRT ir toliau užsiima liberalaus naratyvo konstravimu“, – teigia visuomenininkas Ramūnas Aušrotas.
Jis taip pat kritikuoja ekspertų pasirinkimą:
„Ne pirmą kartą parenkami ekspertai, atstovaujantys tam tikrai ideologijai, ir nėra ekspertų, kurie išsakytų kitą nuomonę“, – rašo autorius.
