Sekmadienio pavakare popiežius aplankė Mušimos Dievo Motinos šventovę, kartu su Angolos katalikais apmąstė Rožinio Garbės slėpinius.
Mušima – tai nedidelis Angolos miestelis maždaug už 100 km į pietryčius nuo sostinės Luandos. Ši vieta prie Kvanzos upės kranto beveik tris šimtmečius buvo vergų, gabenamų į Ameriką, surinkimo punktas. Šiame miestelyje portugalai XVII a. pastatė bažnyčią, dedikuotą Nekaltajai Pradėtajai Mergelei Marijai. Joje nuo seno gerbiama Dievo Motina, vadinama Mamã Muxima (vietine kimbundu kalba – „Širdies Motina“).
„Esame šventovėje, kurioje per šimtmečius daugybė vyrų ir moterų meldėsi tiek džiaugsmo valandomis, tiek liūdnais ir labai skausmingais šios šalies istorijos momentais, – popiežius kreipėsi į aikštėje prie šventovės vykusių pamaldų dalyvius. – Čia nuo seno Mamã Muxima tyliai sergi gyvą ir plakančią Bažnyčios širdį – širdį, sudarytą iš jūsų ir iš daugybės žmonių, kurie myli, meldžiasi, švenčia ir verkia, širdžių. Mamã Muxima visus priima, visų išklauso ir visus užtaria.“
Toliau savo kalboje popiežius priminė, kad šiomis savaitėmis Bažnyčia švenčia Velykų liturginį laikotarpį, tad ir per šias pamaldas Dievo Motinos šventovėje buvo apmąstomi Rožinio Garbės slėpiniai. „Kristus savo Prisikėlimu nugalėjo mirtį ir parodė mums kelią sugrįžti pas Tėvą. Kaip Marija, taip ir mes esame sukurti Dangui, ir siekiame Dangaus, žvelgdami į mūsų gerosios Motinos šventumo pavyzdį.“
„Rožinio malda ir mus įpareigoja mylėti kiekvieną žmogų motiniška širdimi, aukotis vieniems už kitus, ypač padėti labiausiai kenčiantiems. Šiandien, stovėdami priešais Mamã Muxima – Širdies Motiną, pasižadame sekti jos pavyzdžiu ir stengtis, kad būtų mylimas kiekvienas žmogus, kad nė vienam netrūktų meilės ir visko, kas būtina oriai gyventi ir būti laimingam – kad kiekvienas alkanas turėtų kuo pasisotinti, kad visi ligoniai gautų gydymą, kad vaikams būtų užtikrintas tinkamas išsilavinimas, kad senoliai galėtų ramiai gyventi.“
Popiežius atskirai kreipėsi į Angolos jaunimą: „Ypač jums, jaunuoliai, Dangaus Motina patiki didelį uždavinį kurti geresnį, svetingą pasaulį, kuriame nebebūtų karų, neteisybės, skurdo ir nesąžiningumo, kuriame Evangelija vis labiau formuotų širdis, įkvėptų bendras pastangas visų labui.“
Galiausiai popiežius prašė melstis už taiką visame pasaulyje: „Turi triumfuoti meilė, o ne karas! To mus moko Marijos širdis, visų mūsų Motinos širdis.“
Leonas XIV aplankė Saurimo senelių globos namus
Balandžio 20-osios ryte Leonas XIV vėl pasiekė Luandos oro uostą ir išvyko į Saurimo miestą krašto rytuose, kurį nuo sostinės skiria kone 1000 kilometrų. Popiežiaus vizito Saurimo arkivyskupijoje diena leidžia su Šventuoju Tėvu susitikti tiems Angolos katalikams, kuriems būtų per toli keliauti iki sostinės. Saurimo miestas taip pat pasiekiamas iš pietvakarinių Kongo Demokratinės Respublikos provincijų.
Saurime Leonas pirmiausia aplankė senelių namus. Juose šiuo metu globojami 62 seneliai, 26 vyrai ir 36 moterys. Daugeliui iš jų – vienišų ir ligotų, neturinčių šeimų arba visų atstumtų – šie globos namai yra išgelbėjimas tiesiogine žodžio prasme, sakė jų direktorė, trumpai pristačiusi Leonui XIV namų bendruomenę. Ji pridūrė, kad dalis globojamų senelių buvo atmesti šeimų dėl kaltinimų raganavimu.
„Dėkojame Dievui už tai, kad apšvietė geros valios žmonių, įkūrusių šį centrą fiziškai ir protiškai trapiems žmonėms, širdis“, – sakė direktorė. Po jos į Šventąjį Tėvą trumpai kreipėsi ir vienas iš senelių.
„Mielieji, man patinka manyti, kad ir Jėzus gyvena čia, šiuose namuose. Taip, jis yra tarp jūsų kiekvieną kartą, kai stengiatės mylėti vieni kitus ir padėti vieni kitiems kaip broliai ir seserys. Kiekvieną kartą, kai po nesusipratimų ar įskaudinimų sugebate atleisti vieni kitiems ir susitaikyti. Kiekvieną kartą, kai pavieniui arba visi kartu paprastai ir nuolankiai pasimeldžiate“, – kalbėjo Leonas XIV, priminęs, kad Jėzui buvo malonu aplankyti savo mokinių ir draugų namus, kur jis būdavo pasitinkamas pagarbiai, kaip Mokytojas ir Viešpats, bet tuo pat metu labai šeimyniškai.
Leonas visiems padėkojo už rūpestį vargstančiais seneliais – darbuotojams, valdžios institucijoms, savanoriams, primindamas, jog silpniausiųjų globa yra reikšmingas šalies socialinio gyvenimo kokybės rodiklis.
„Ir nepamirškime: pagyvenusiems žmonėms reikia ne tik pagalbos. Jie pirmiausia turi būti išklausyti, nes saugo tautos išmintį. Turime būti jiems dėkingi už dėl bendruomenės gėrio įveiktus didelius sunkumus“, – pridūrė popiežius, Saurimo senelių globos namams palikęs dovaną – šv. Juozapo, laikančio ant rankų vaikelį Jėzų, statulėlę.
