Didžiąją savo gyvenimo dalį Molly Curtis (Molė Kertis) ieškojo atsakymų įvairiose srityse, tačiau, jos teigimu, tiesa vis išslysdavo iš rankų. Nors ji buvo pakrikštyta Katalikų Bažnyčioje, maždaug aštuonerių, šeimai nutolus nuo tikėjimo, nutolo ir pati.
„Tik būdama 19-os pamačiau, kaip mama sugrįžo į Bažnyčią, tačiau tėtis – ne“, – Detroito arkivyskupijos naujienų portalui „Detroit Catholic“ kalbėjo Curtis, pridurdama, kad šeima iš pradžių linko į protestantizmą, o vėliau susidomėjo „Naujojo amžiaus“ dvasingumu ir praktikomis. Ji teigė, kad netgi tuo vertėsi – gilinosi į įvairias religijas ir užsiėmė astrologijos veikla.
Curtis teikė astrologines konsultacijas, remdamasi planetų ir žvaigždžių judėjimu, siekdama padėti žmonėms atsakyti į klausimus apie gyvenimo prasmę ir žmogaus paskirtį, tačiau, jos teigimu, ši praktika, nors ir susijusi su matematika bei senovės tekstais, nesuteikė vidinės ramybės. „Nuolat žvelgi į ateitį, bandydamas suprasti, ką reiškia kitas judėjimas, tačiau galiausiai negauni atsakymo ar ramybės“, – aiškino ji.
Amerikietė pasakojo visada buvusi dvasingas žmogus – skaitė Bibliją, domėjosi kitų religijų tekstais, budizmu ir Rytų filosofija, tačiau, nors rasdavo išminties, ramybės nepatirdavo ir jautėsi tarsi nuolat suktųsi tame pačiame rate, vis projektuodama į ateitį.
Praėjusiais metais situacija pasiekė lūžio tašką – politinio smurto, socialinių neramumų ir nuolatinio informacijos srauto fone ji teigė jautusi visuomenėje plintančią „tamsą“, o ypatingą įtaką padarė reakcijos į politinio komentatoriaus Charlie Kirko (Čarlii Kirko) nužudymą. „Mačiau ne tik smurtą, bet ir žmonių reakciją – abejingumą ir žiaurumą, ir tai privertė susimąstyti, kur mes einame“, – dalinosi ji.
Curtis teigė kitokią perspektyvą pamačiusi stebėdama tikinčius krikščionis – jų bendruomeniškumą, tarpusavio ryšį ir gyvenimą vieni dėl kitų, ir būtent tai paskatino ją permąstyti savo gyvenimą bei pajusti kvietimą nustoti laikyti save centru ir į jo vietą pastatyti Dievą.
„Viskas grįžta į esmę – Dievą laikyti gyvenimo centre ir Kristų savo širdyje“, – sakė Curtis, pabrėždama, kad priėmus Kristų jos gyvenime atsirado ramybė, o anksčiau jausta tamsa išnyko.
Ji susisiekė su Šv. Juozapo parapija Leik Orione, kur tuo metu buvo pradedamos Suaugusiųjų įkrikščioninimo apeigos (OCIA), ir netrukus prisijungė prie pasirengimo. Anot jos, padedant diakonui Johnui Manerai (Džonui Manerai), tikėjimas jai tapo aiškesnis ir brandesnis nei anksčiau, kai bandė savarankiškai skaityti Bibliją, nes mokymai buvo struktūruoti ir suprantamai pateikiami, kartu išlaikant jų sakralumą.
Curtis pabrėžė, kad jos požiūris iš esmės pasikeitė – nuo į save sutelkto gyvenimo būdo ji perėjo prie Kristaus kaip gyvenimo centro. „Anksčiau viskas sukosi apie žmogų, o krikščionybėje į gyvenimo centrą pastatai Kristų“, – sakė ji.
Amerikietė pasirinko šv. Mariją Margaritą Alakok savo Sutvirtinimo globėja ir teigė, kad pamaldumas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai padėjo jai priartėti prie Dievo ir kitų žmonių, atsiverti santykiui su kitais bei atsisakyti ankstesnio uždarumo.
Curtis šias Velykas tikisi priimti Sutvirtinimo sakramentą ir Pirmąją Komuniją, o jos 14-metė dukra gegužę turėtų būti pakrikštyta ir taip pat ruošiasi Sutvirtinimui; šeimoje vis dažniau kalbama apie tikėjimą ir kartu meldžiamasi. „Nėra nieko gražesnio, kaip girdėti dukrą sakant, kad nori kartu su manimi kalbėti rožinį“, – sakė ji, pridurdama, kad jos tikslas – parodyti dukrai Dievo meilę.
„Viskas grįžta į esmę – Dievą laikyti gyvenimo centre ir Kristų savo širdyje“, – sakė Curtis, pabrėždama, kad priėmus Kristų jos gyvenime atsirado ramybė, o anksčiau jausta tamsa išnyko.
