Vatikano Apaštališkoji biblioteka įsigijo rankraštį, kuris ilgą laiką buvo laikomas dingusiu iš jos fondų. Naujasis papildymas – popierinis kodeksas su šventųjų gyvenimų tekstais ir benediktinų vienuolio Pauliaus Diakono „Langobardų istorija“ (lot. Historia Langobardorum).
Rankraštį sudaro 115 lapų bei du įrišimo apsauginiai lapai. Jame pateiktos penkios šventųjų biografijos: Kiriako, Galo, Abato Mauro, Goaro ir Vormso vyskupo Burkardo gyvenimai, taip pat istorinė „Langobardų istorija“.
Kodeksą Vatikano biblioteka įsigijo iš Vienoje veikiančios antikvarinių knygų prekyvietės „Inlibris“. Pranešama, kad rankraštis anksčiau priklausė Palatinų lotyniškajam fondui, saugomam Vatikano bibliotekoje.
Į jo pasirodymą rinkoje dėmesį atkreipė Heidelbergo universiteto Vokietijoje bibliotekos direktorius dr. Jochenas Apelis, kuris apie tai informavo Vatikano bibliotekos prefektą kun. Mauro Mantovani.
Rankraštis yra kelių raštininkų darbas, greičiausiai sukurtas Vormse XVI amžiaus pradžioje.
Rankraštis yra kelių raštininkų darbas, greičiausiai sukurtas Vormse XVI amžiaus pradžioje. 1556 m. įrišime išlikę viršelio plokštės su Pfalco kurfiursto Ottheinricho portretu.
Įsigijimas ypač reikšmingas, nes kodeksas atpažintas kaip Pal. lat. 851 – rankraštis, kuris nuo 1798 m. Vatikano bibliotekos revizijos buvo laikomas dingusiu.
Istoriškai šis rankraštis į Vatikaną pateko 1623 m. kartu su visa Palatino biblioteka. Jos perkėlimą koordinavo tuometinis Vatikano bibliotekos graikų raštininkas Leonas Alacijus.
Palatino biblioteką popiežiui Grigaliui XV padovanojo Bavarijos kunigaikštis Maksimilianas I, dėkodamas už paramą Trisdešimties metų karo laikotarpiu. Donacijos faktas iki šiol minimas įrašu Urbano VIII galerijoje Vatikano muziejuose.
Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant Heidelbergo universiteto bibliotekai, Vatikano bibliotekai ir „Inlibris“, siekiant grąžinti rankraštį į istorinį fondą ir užtikrinti jo prieinamumą tyrėjams.
Tai dalis tęstinio Heidelbergo ir Vatikano bibliotekų bendradarbiavimo, apimančio Palatino fondo katalogų dovanojimą XIX a., parodas XX a. ir rankraščių skaitmeninimo projektus XXI a., siekiant išsaugoti vertingus istorinius šaltinius ateities kartoms.
