Grenlandijoje – didžiausioje pasaulio saloje, kur ledynai nuo milžiniško ledo skydo slenka jūros link, – šioje atšiaurioje aplinkoje telkiasi nedidelė katalikų bendruomenė, susibūrusi aplink vienintelį teritorijos kunigą.
Kun. Tomažas Majcenas, pranciškonas konventualas iš Slovėnijos, Grenlandijoje tarnauja nuo 2023 m. Gyvendamas sostinėje Nūke, jis kasdien aukoja Mišias Kristaus Karaliaus bažnyčioje – vienintelėje katalikų parapijoje saloje – ir dažnai keliauja į atokesnius miestelius aplankyti po visą teritoriją išsibarsčiusių katalikų.
„Iš viso yra apie 800 katalikų“, – ACI Prensa sakė kun. Majcenas. Dauguma jų yra imigrantai iš įvairių šalių, tačiau yra ir nedidelė vietinių grenlandiečių katalikų grupė.
Iš viso yra apie 800 katalikų.
Šalčiausiais mėnesiais temperatūra gali nukristi žemiau –50 °C. Kunigas, kuris taip pat mėgsta stebėti šiaurės pašvaistes, sakė, kad klimato ir atstumų iššūkiai formuoja parapijos gyvenimą, tačiau pastaruoju metu atsirado ir kitokio pobūdžio įtampa.
Mažoji katalikų bendruomenė, kaip ir didesnė visuomenės dalis, su nerimu ir liūdesiu reagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pareiškimus, kuriuose buvo užsiminta apie galimą Grenlandijos aneksiją ar kontrolę. Sala yra strategiškai jautriame regione, įskaitant potencialius tarpžemyninių raketų maršrutus hipotetinio konflikto tarp Vašingtono ir Maskvos atveju.
„Taip, yra daug nerimo, nors jis tylus“, – sakė kun. Majcenas. „Žmonės čia nėra dramatiški, jie santūrūs. Tačiau baimė ne visada garsi – dažnai ji tyliai šnabždasi.“
„Taip, yra daug nerimo, nors jis tylus“, – sakė kun. Majcen.
„Kai kurie klausia, kas, mano manymu, nutiks. Kiti tiesiog sako: „Tai neatrodo teisinga“, – pasakojo jis.
Kunigas sakė, kad labiausiai jį jaudina tai, kaip Grenlandija kartais aptariama tolimose politinėse diskusijose.
„Apie Grenlandiją kalbama tarsi apie objektą, o ne namus“, – sakė jis. „Klausydamasis žmonių jaučiu, kaip tokie pareiškimai verčia juos jaustis mažais ir nematomais. Iš Nūko šios grėsmės gali atrodyti tolimos, bet jų emocinis poveikis yra tikras.“
Grenlandijos strateginė svarba auga dėl atveriamų poliarinių laivybos maršrutų ir galimų trumpesnių kelių tarp Europos ir Azijos ateityje. Tačiau kun. Majcenas įspėja, kad geopolitinės kalbos dažnai pamiršta vietos žmones.
„Kai tokie pareiškimai pasirodo žiniasklaidoje, jie sukelia triukšmą, sumaištį ir nerimą tarp paprastų žmonių“, – sakė jis. „Gyvenimas Grenlandijoje paprastai ramus – šeima, darbas, oras ir bendruomenė. Staiga išgirstame stiprius žodžius apie „kontrolės perėmimą“ ar „aneksiją“, pasakytus labai toli nuo čia, nepažįstant mūsų žmonių.“
„Labiausiai mane neramina tai, kaip lengvai pamirštamas žmogaus orumas“, – pridūrė jis. „Politiniuose debatuose kalbama apie teritoriją, išteklius ir strategiją, bet retai – apie žmonių širdis.“
Grenlandijoje gyvena apie 57 tūkst. žmonių, iš kurių apie 95 proc. priklauso evangelikų liuteronų Bažnyčiai.
Grenlandijoje gyvena apie 57 tūkst. žmonių, iš kurių apie 95 proc. priklauso evangelikų liuteronų Bažnyčiai. Pokalbiuose su parapijiečiais – dažnai, kaip jis sakė, „prie altoriaus papėdės“ – kun. Majcenas girdi klausimus, peržengiančius politikos ribas.
„Kai kurie manęs klausia: „Ar mes svarbūs? Ar mūsų balsas bus išgirstas? Ar esame tik derybų moneta?“ Tai klausimai, kurie paliečia labai gilius dalykus. Netikrumas silpnina pasitikėjimą ir gimdo nerimą“, – kalbėjo dvasininkas.
Kunigas priminė, kad dar iki atsinaujinusio tarptautinio dėmesio sala susidūrė su rimtomis socialinėmis problemomis – aukštais savižudybių ir alkoholizmo rodikliais. Šiame kontekste Bažnyčios misija, pasak jo, yra teikti pastovumą ir viltį.
„Netikrumas silpnina pasitikėjimą ir gimdo nerimą“, – sakė jis, pabrėždamas „Evangelijos švelnumo“ poreikį, kuris „primena, kad kiekvienas žmogus turi veidą, vardą ir istoriją“.
„Grenlandija yra namai“, – pabrėžė kun. Majcenas. „Tai šeimų, vaikų, senolių, tradicijų ir vilčių namai. Mes nesame tik žemės gabalas, tuščia vieta žemėlapyje, ne tik ledas, mineralai ar karinė pozicija.“
Iš šio įsitikinimo jis ragino visose diskusijose apie Grenlandijos ateitį laikytis pagarbos vietos žmonėms.
„Jokia Grenlandijos ateitis negali būti kuriama be grenlandiečių“, – aiškino jis. „Klausymasis yra svarbiau nei kalbėjimas. Pagarba yra svarbiau nei galia.“
Grenlandija taip pat yra klimato kaitos diskusijų centre – šylantis klimatas spartina ledo tirpimą. Kun. Majcenas atkreipė dėmesį į neseną savivaldžios Grenlandijos vyriausybės sprendimą uždrausti naują angliavandenilių žvalgybą, nepaisant didelių neišnaudotų naftos ir dujų atsargų. Pasak jo, tai lėmė ir ekonominės realijos, ir aplinkosaugos rūpestis, taip pat siekis saugoti gamtą, žvejybą, turizmą ir plėtoti tvarią energiją, įskaitant hidroenergetiką.
Kunigui rūpinimasis Grenlandijos aplinka yra ne tik politinis, bet ir tikėjimo klausimas.
„Mūsų trapi Arkties aplinka yra vienas įspūdingiausių – ir pažeidžiamiausių – Dievo kūrinių“, – dalinosi jis. „Rūpintis ja reiškia gerbti ir tuos, kurie čia gyvena.“
Kun. Majcenas pasveikino ir ekumeninį atsaką iš liuteronų daugumos. Pasak Pasaulio Bažnyčių tarybos, Grenlandijos liuteronų vyskupė Paneeraq Siegstad Munk paragino parapijas kiekvieną sekmadienį melstis už Danijos Karalystę ir Grenlandijos vyriausybę.
Kun. Majcenas sakė, kad ši iniciatyva atspindi bendrą krikščionišką rūpestį taika.
„Kaip krikščionys, net priklausydami skirtingoms tradicijoms, dalijamės bendru rūpesčiu taika ir žmogaus orumu“, – pastebėjo jis. „Tokiais momentais ekumeninė vienybė nėra teorija – ji tampa realybe. Malda padeda visuomenei kvėpuoti ramiau.“
Savo viltį Grenlandijos ateičiai kun. Majcenas apibūdino „paprastą ir gilią“:
„Kad Grenlandija augtų taikoje, su orumu ir pagarba sau. Kad jaunimas didžiuotųsi tuo, kas jie yra. Ir kad baimė netartų paskutinio žodžio.“
