XFM radijo rubrikoje „XFM pokalbis“ Kotryna Mauliūtė kalbina fotografą Roką Staniulį, dirbantį su akių fotografija „Eye2Eye.lt“. Rubrikoje fotografas Rokas pasakoja apie akių rainelių fotografiją, jos išskirtinumą, klientų reakcijas ir įvairias galimybes įamžinti savo akies rainelę.
Žmogaus akis iš arti atrodo visiškai kitaip nei mums įprasta ją matyti. Kas Jus patį labiausiai žavi fotografuojant akis?
Tiesą sakant, po ketverių metų ir tūkstančių, o gal net dešimčių tūkstančių akių rainelių fotografavimo nustebinti tampa vis sunkiau. Kai prisimenu pačią pradžią, kiekviena nuotrauka atrodydavo kažkas neįtikėtino, kažkas tokio, ko dar nebuvau matęs.
Po tiek laiko supranti, kad akių rainelėse vis dėlto yra tam tikrų pasikartojimų. Pradedi pastebėti, kad kai kurios rainelės turi panašių bruožų, pavyzdžiui, skiriasi akies raumenų struktūra – jie gali būti didesni arba mažesni, taip pat skiriasi rainelių spalvos ir jų išvaizda.
Dabar stebina itin keisti dalykai. Pavyzdžiui, kartais vyzdys būna ne apvalus, o šiek tiek išbėgęs arba išbėgęs iki pat akies rainelės apačios. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės atvyksta po akių rainelių operacijų. Fotografuodamas rainelės viduje pamatai keistų, anksčiau nematytų darinių ir iš pradžių pagalvoji, kad galbūt sugedo fotoaparatas ar įvyko koks nors techninis gedimas. Tačiau pasikalbėjęs su klientais sužinai, kad taip ir turėjo būti, nes jiems buvo atlikta itin reta operacija.
Taigi dabar nustebina mažiau dalykų, bet vis dar pasitaiko tokių, kurie nustebina.
Ar iš tiesų kiekvieno žmogaus akis yra unikali? Kaip tas unikalumas atsiskleidžia nuotraukoje?
Visų pirma, pradėkime nuo spalvos. Tarkime, pavyzdžiu galime imti keturių, penkių ar šešių asmenų šeimą, pradedant vaikais ir baigiant tėvais, seneliais ar net proseneliais.
Jeigu visi yra mėlynakiai, jie įsivaizduoja, kad jų akių rainelės yra tiesiog mėlynos ir atrodys labai panašiai. Kartais prašo, kad, nufotografavę ir sudėję nuotraukas į vieną paveikslą, užrašytume vardus, kad galėtų atskirti, kieno kuri akis.
Todėl pirmiausia visada pasiūlome kol kas vardų nerašyti. Bet kuriuo atveju kiekvieno žmogaus nuotraukas atsiunčiame atskirais failais, pavadintais jų vardais, ir sakome, kad tikrai atskirs, pamatę akis atskirai, taip pat atpažins, kieno kuri akis yra bendrame paveiksle.
Iš tikrųjų visos akys skiriasi. Gal sunku pasakyti, kad jos skiriasi labai stipriai. Jeigu šeima atvyksta ir visi, tarkime, yra mėlynakiai, tikrai nebus taip, kad jų mėlynos akys neįtikėtinai skirtųsi vien spalvų gama. Vieno akys bus labiau pilkšvos, kito – labiau žydros.
Tačiau pačių vyzdžių dydis, akių rainelių raumenys, jų struktūra tikrai skiriasi kiekvieno žmogaus akyse. Net ir to paties žmogaus abi akys skiriasi.
Kokių reakcijų dažniausiai sulaukiate iš žmonių, pirmą kartą pamačiusių savo akies nuotrauką?
Visų pirma, tai gana nišinis dalykas. Kartais žmonės labai suinteresuoti pamatyti, kaip viskas atrodo, o kartais jiems tai nėra labai įdomu, ir tikrai negali dėl to pykti.
Dažniausia reakcija būna nuostaba, kad akies rainelėje tiek daug visko yra. Kai žiūrime į veidrodį, dažniausiai net nepažiūrime iš arti, kaip ten kas atrodo. Man pačiam buvo gana didelis šokas, kai pirmą kartą iš arti pamačiau, kaip viskas atrodo, kokia yra akies struktūra. Negalėjau pagalvoti, kad tiesiog toks vaizdas bus matomas.
Žmonės reaguoja skirtingai. Dažniausiai, žinoma, džiaugsmingai, tačiau kartais pasitaiko, kad klientas visą gyvenimą mato savo akį vienaip, o gavęs šiek tiek kitokį vaizdą, nei įsivaizduoja, ne visada lieka patenkintas.
Kad klientai galėtų įsitikinti, jog tai tikrai jų akies rainelė, prireikus atsiunčiame ir neredaguotas nuotraukas. Redaguodami visiškai nieko nekeičiame: nekeičiame spalvos, nieko nepridedame ir neatimame. Tiesiog panaikiname blakstienų ir blykstės atspindžius, viską sudedame ir gauname gražų bendrą vaizdą.
Nufotografavus akį, kaip gimsta galutinis nuotraukos vaizdas? Kiek darbo dar atliekama po fotografavimo?
Iš esmės yra tikrai didelė pasirinkimų įvairovė, kur galima perkelti savo akies rainelę. Dauguma žmonių taip renkasi daryti, nes galbūt nori turėti ją telefone. Aišku, gal geriau turėti ją telefone negu visai neturėti ir nežinoti, kaip ji atrodo, bet vis tiek norisi kartais į ją pažiūrėti.
Variantų tikrai daug: galima spausdinti ant drobės, metalo, stiklo, fotopopieriaus, kurį iš karto įrėminame. Žodžiu, galime įrėminti, taip pat galime perkelti akies rainelę ant pakabukų, telefonų dėkliukų, užrašų knygelių. Jeigu kažko negalime, o jūs labai norite, tikriausiai galėsime tai padaryti, suradę partnerių.
Labai gerai, kad per šį jau gana netrumpą laiką išsigryninome, kas geriausiai gali atlikti spaudos darbus būtent mūsų sričiai. Dėl to esame labai patenkinti ir, žinoma, labai dėkingi savo spaudos partneriams, kurie tikrai atlieka puikų darbą.
Manau, kad žmonės šį dalyką renkasi vietoj paveikslų arba kartu su jais. Juk tai labai asmeniška ir privatu. Tokio akies rainelės paveikslo, kokį turėsite jūs, niekas kitas pasaulyje šimtu procentų neturės. Žmonėms dažnai patinka šis unikalumas, todėl jie ir pasirenka pasigaminti tokius paveikslus.
Laidos įrašas:
