Diskusiją dėl kunigo Roberto Grigo antikarinių eilių lydi asmeniniai įžeidimai ir užuominos apie susidorojimą. Pateiktoje „Facebook“ komentaro ekrano nuotraukoje matyti buvusio krašto apsaugos ministro, Nepriklausomybės Akto signataro Audriaus Butkevičiaus vardu paskelbtas pasisakymas, kuriame dvasininkas gretinamas su pakartu vyskupu, o komentaro pabaigoje užsimenama apie tokį pat likimą.
Socialiniame tinkle paskelbtame A. Butkevičiaus komentare R. Grigas vadinamas „chunveibinu“, įžeidžiami jį palaikantys žmonės. Toliau rašoma: „Tu turi žinoti, buvo senais laikais toks išdavikas vyskupas Masalskis. Sukilėliai jį pakorė! Tai va su šituo norom nenorom reikės tą patį…“
Ši formuluotė leidžia įžvelgti užuominą į fizinį susidorojimą su kunigu.
Diskusijos aplinkybes padeda suprasti spalio 11 dieną portale „Laikmetis“ paskelbtas R. Grigo tekstas „Apie „vatnykus““. Jame kunigas pateikė savo eilėraštį ir paaiškino, kodėl šis sukėlė prieštaringų reakcijų. Eilėse Jėzaus malda už priešus sugretinama su žmonių tarpusavio žudynėmis, o pats Jėzus provokuojamai pavadinamas „vatnyku“. Pasak autoriaus, kritikai piktinosi būtent Kristaus vardo gretinimu su šiuo menkinamu žodžiu.
Aiškindamas kūrinio prasmę, R. Grigas išryškino savo antikarinę poziciją. Jo teigimu, Jėzaus mokymas siūlo kitokį konfliktų sprendimo kelią: „Neatsakyti į smurtą smurtu.“ Kunigas ragina asmeninius ir tarptautinius santykius grįsti atleidimu, susitaikymu bei solidarumu, pasisako už karo sustabdymą ir Ukrainos gelbėjimą taikos derybomis bei diplomatija.
Dvasininkas taip pat ginčija šioje polemikoje vartojamų politinių etikečių prasmę. Jo vertinimu, „vatnyko“ sąvoka tapo priemone menkinti skirtingas nuomones ir valdžios kritiką, o raginimai ieškoti taikos pernelyg lengvai prilyginami prorusiškumui. Būtent tokią etikečių klijavimo praktiką jis teigia kritikavęs savo eilėmis.
A. Butkevičius Atgimimo laikotarpiu įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, tapo Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir 1990 metų kovo 11 dieną pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą.
1990 metais jis paskirtas Krašto apsaugos departamento generaliniu direktoriumi, o 1991–1993 metais buvo pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos krašto apsaugos ministras. A. Butkevičius dalyvavo kuriant krašto apsaugos sistemą ir buvo Vyriausybės vyriausiasis įgaliotinis Rusijos kariuomenės išvedimo klausimais. 1996–2000 metais dirbo Seime.
Jo biografijoje – ir baudžiamoji byla: 1998 metais A. Butkevičius buvo nuteistas už pasikėsinimą sukčiauti stambiu mastu, jam skirta penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausmė. 2002 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė jo teisių pažeidimų, susijusių su suėmimu ir nekaltumo prezumpcija, tačiau 2003 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ankstesnius Lietuvos teismų sprendimus paliko galioti.
A. Butkevičių ir R. Grigą sieja ir 1991 metų sausio įvykiai. Kunigas yra pasakojęs, kad, ginant parlamentą, tuometinis Krašto apsaugos departamento vadovas informavo apie žuvusiuosius, o pats R. Grigas parlamento gynėjams suteikė bendrąjį nuodėmių atleidimą.
Kunigas R. Grigas už savo disidentinę ir antitarybinę veiklą yra pagerbtas valstybės apdovanojimais, Laisvės premija.
