Pirmojo amerikiečio popiežiaus – Leono XIV – pontifikato poveikis buvo pagrindinė tema 106-ajame kasmetiniame Amerikos katalikų istorijos asociacijos (American Catholic Historical Association) susitikime. Jis sausio 8–11 dienomis vyko Čikagoje, popiežiaus gimtajame mieste.
Diskusijoje katalikų istorikai ir teologai svarstė, kaip anksčiau buvo įsivaizduojamas „amerikietiškas popiežius“, ir šias istorines baimes lygino su pirmaisiais aštuoniais faktinio Leono XIV pontifikato mėnesiais.
Diskusijos pradžioje Noterdamo universiteto istorijos profesorė Kathleen Sprows Cummings (Ketlin Sprovs Kamings) priminė 1894 metais žurnale „Puck“ publikuotą karikatūrą „Amerikos popiežius“. Joje pavaizduotas pirmasis apaštališkasis delegatas Jungtinėse Valstijose kardinolas Francesco Satolli (Frančesko Satoli), sėdintis ant bažnyčios, pavadintos „Amerikos būstine“, ir metantis tuometinio popiežiaus Leono XIII šešėlį visai šaliai.
Pasak profesorės, ši karikatūra atspindėjo XIX amžiaus pabaigoje vyravusias baimes dėl galimo popiežiaus kišimosi į Jungtinių Valstijų vidaus reikalus, ypač tuo metu, kai šalis priėmė gausias katalikų imigrantų bangas iš Airijos ir Italijos.
Vėlesniais dešimtmečiais, katalikams vis labiau įsitvirtinant amerikiečių visuomenėje, dalis šių nuostatų silpnėjo. K. Cummings priminė 1918 metais kataliko demokrato Alo Smitho (Alo Smito) išrinkimą Niujorko gubernatoriumi – tai liudijo, kad katalikai jau jautėsi tvirčiau įsitvirtinę Amerikos visuomenėje.
Tuo pačiu laikotarpiu Jungtinės Valstijos ėmė kilti kaip pasaulinė galybė, o baimės dėl amerikiečio popiežiaus, anot istorikės, virto Vatikano susirūpinimu dėl galimos Katalikų Bažnyčios amerikanizacijos.
Žurnalo „America“ korespondentė Vatikane Colleen Dulle (Kolin Dal) teigė, kad daugelis šių nuogąstavimų nepasitvirtino tuometinio kardinolo Roberto Prevosto asmenyje. Jo tarnystė apėmė ilgametę misiją ir vyskupo pareigas Peru, taip pat darbą Romoje, vadovaujant Šv. Augustino ordinui – pasaulinei vienuolinei bendruomenei.
K. Cummings pabrėžė, kad Kardinolų kolegija Roberto Prevosto asmenyje aiškiai įžvelgė tai, ko Bažnyčiai reikėjo tuo metu: pastoracinį artumą, administracinį gebėjimą ir pasaulinę viziją. Ji pabrėžė, kad jo išrinkimas nebuvo Jungtinių Valstijų politinės galios demonstravimas.
Lojolos universiteto Čikagoje profesorius Miguelis Diazas (Migelis Diasas) atkreipė dėmesį, kad kai kurie Leono XIV veiksmai netgi prieštarauja įprastam Amerikos galios suvokimui. Jis išskyrė popiežiaus nuoseklų dėmesį migrantų orumui, palygindamas jį su Donaldo Trumpo administracijos vykdyta politika.
M. Diazas, anksčiau ėjęs JAV ambasadoriaus prie Šventojo Sosto pareigas Baracko Obamos (Barako Obamos) prezidentavimo laikotarpiu, sakė, kad Leonas XIV tapo kitokiu Amerikos simboliu. „Tai ne „America first“, o „America cares“ – Amerika, kuriai rūpi“, – teigė jis. Pasak profesoriaus, amerikietis popiežius politinių debatų kontekste turi ypatingą svorį, nes jo balsas yra girdimas.
Pasak profesoriaus, amerikietis popiežius politinių debatų kontekste turi ypatingą svorį, nes jo balsas yra girdimas.
Diskusijos dalyviai taip pat svarstė, kaip galėtų atrodyti tolesnis Leono XIV pontifikatas. C. Dulle pažymėjo, kad tik šiais metais pradeda ryškėti ženklai, jog popiežius ima formuoti savąją kryptį. 2025 metų Jubiliejaus programa ir pagrindiniai renginiai buvo parengti dar popiežiaus Pranciškaus pontifikato metu.
Iki šiol, pasak jos, Leonas XIV daugiausia tęsė Pranciškaus pradėtas iniciatyvas, tačiau tai darė kitu, santūresniu stiliumi. Ji atkreipė dėmesį į šią savaitę vykusią konsistoriją, kurioje popiežius kardinolams pasiūlė keturias temas: sinodiškumą, evangelizaciją, Romos kurijos reformą ir liturgiją. Kardinolai pasirinko sinodiškumą ir evangelizaciją.
Pasak C. Dulle, Leonas XIV vis dažniau vertinamas kaip sutarimo skatintojas, siekiantis bendro sutarimo dėl pagrindinių Bažnyčios prioritetų. Ji priminė ir popiežiaus sprendimą nustatyti reguliarų konsistorijų grafiką – artimiausia jų numatyta jau šių metų birželį. Anot žurnalistės, toks valdymo būdas tampa ryškiu Leono XIV pontifikato bruožu.
Lojolos universiteto Čikagoje profesorius Brianas Flanaganas (Brajenas Flaneganas) taip pat pabrėžė Leono XIV pastangas telkti kardinolus ir vyskupus. Jo teigimu, popiežius savo tarnystę suvokia kaip buvimą bendro Bažnyčios dialogo centre, o ne hierarchijos viršūnėje.
Pasak teologo, šį požiūrį lėmė Leono XIV patirtis vadovaujant Šv. Augustino ordinui – pasaulinei ir labai įvairiai bendruomenei. „Tokiai bendruomenei vadovauti neįmanoma, jei nepavyksta žmonių sutelkti bendram tikslui“, – sakė B. Flanaganas.
