Gvadalupės Dievo Motinos atvaizdo akys, pasak Peru inžinieriaus José Tonsmanno, yra viena didžiausių mokslo paslapčių.
Jis daugiau kaip 20 metų skyrė šios mįslės tyrinėjimams, nagrinėdamas Dievo Motinos atvaizdą, įspaustą grubioje pluoštinėje drobėje, kuri buvo šv. Jonui Didakui (Juanui Diegui) Cuauhtlatoatzinui priklausęs apsiaustas. Būtent jam buvo apsireiškusi Dievo Motina – šie apsireiškimai iš esmės pakeitė viso Amerikos žemyno istoriją.
Didžiausia atvaizdo paslaptis slypi akyse. Nors jos yra mikroskopinio dydžio (kiekvieno vyzdžio skersmuo siekia apie 7 mm), rainelėje matyti detaliai atvaizduoti 13 žmonių. Tie patys asmenys aptinkami tiek kairės, tiek dešinės akies atspauduose, tačiau iš skirtingų perspektyvų, atsižvelgiant į iškraipymus, atsirandančius žmogaus akiai suvokiant vaizdą.
Manoma, kad Dievo Motinos akyse įamžinta akimirka, kai šv. Jonas Didakas 1531 m. gruodžio 9 d. atnešė rožes vyskupui Juanui de Zumárragai kaip Dievo Motinos apsireiškimo įrodymą.
Tonsmannas tyrinėjo Dievo Motinos akių vaizdą pasitelkdamas savo patirtį, įgytą analizuojant mikroskopinius ir palydovinius vaizdus, taip pat dirbant IBM kompanijoje. Didelio masto tyrimą jis pradėjo 1979 metais, padidinęs Dievo Motinos akių rainelę net 2000 kartų. Taikydamas įvairias matematines ir optines procedūras, jis sugebėjo išskirti ir išanalizuoti atvaizdą, esantį Mergelės Marijos akyse.
Pasak Tonsmanno išvadų, Dievo Motinos akių vaizdas nebuvo nutapytas žmogaus ranka.
