Karantinas paliko nemenkus randus mūsų visuomenėje. Nuotolinis mokymasis, atskirtis, vienatvė ir kiti su užsidarymu susiję apribojimai nemenkai pakeitė daugelio gyvenimus.
Specialistai teigia, kad dažnam lietuviui reikia psichologo pagalbos dėl stipriai išgyvenamos depresijos ar emocinio nestabilumo. Problema aiški, tačiau šios problemos sprendimo būdų nacionaliniu mastu – nematyti.
Psichologė Agnė Vėželytė aktyviai užsiimanti muzika ir meditacija teigia, kad šios dvi dedamosios gali tapti gerąją praktiką sprendžiant depresijos ir emocinio nestabilumo problemą. Kaip meditacija gali padėti ieškantiems pagalbos kalbiname psichologe ir meditacijos meistrę Agnę Vėželytę.
Agne, jūsų gyvenime pilna, muzikos, psichologijos, meditacijos. Kaip tai atsirado jūsų gyvenime ir kodėl jums tai svarbu?
-Meditacija mano gyvenime atsirado dar nuo vaikystės, kai 5 metų susidūriau su protu nepaaiškinamais patyrimais ir jausmais. Meditacija buvo vienintelis būdas, kaip galėjau padėti sau.
Praktikavau tiek su mokytojais, tiek savarankiškai, kol tapau pasiruošusi padėti ir kitiems mokydama meditacijos. Muzika mano gyvenime atsirado šiek tiek vėliau, kai tėvai padovanojo žaislinį pianiną, kurį gavusi į rankas ėmiau groti visas daineles, kurias mokėjau, iš klausos. Senelių ir tėvų paskatinta įstojau į M. K. Čiurlionio mokyklą, chorinio dirigavimo specialybę, ir šitaip muzika tapo mano gyvenimo, kūno ir sielos dalimi.
Su psichologija nieko bendro neturėjau iki mokyklos baigimo. Tačiau kuo labiau gilinausi į meditaciją, tuo aiškiau supratau, kad psichologija yra labai jai artimai ir reikalinga. Šias dvi sritis sujungus galima pasiekti daug daugiau, nei tobulinant tik vieną iš jų. Kartu su mama, psichologe Lina Vėželiene, mūsų studijoje „Gyvoji psichologija” pradėjome organizuoti įvairius renginius jungiančius šias dvi sritis. Šitaip patekau į psichologijos pasaulį ir šiuo metu esu „Gyvosios Psichologijos” studijos vadovė, tačiau psichologe tapti neplanuoju.
Kaip šiandien, esant „jautriam” laikui, muzika ir meditacija gali padėti tiems, kurie išgyvena emocines krizes?
-Savo meditacijose visuomet ypatingai didelį dėmesį skiriu muzikos parinkimui ir klausymuisi, nes iš savo praktikos žinau, kad muzika gali pakeisti tiek emocinę, tiek fizinę žmogaus būseną.
Tinkamų meditacinių pratimų ir muzikos pagalba galime išmokti sustiprinti save iš vidaus, paleisti susikaupusias emocijas, iškelti jas į paviršių, ir išmokti geriau save suprasti ir netgi numalšinti emocinį ir fizinį skausmus.
Įrodinėti, kad meditacija tikrai padeda įveikti bet kokias emocines krizes – jau nebereikia, nes yra atlikta daugybė tai įrodančių tyrimų. Galiu tik paskatinti pradėti. O pradėti galima net ir nuo savo mėgstamos dainos ar muzikinio kūrinio klausymo ne ausimis ir protu, o širdimi – skirtumas akivaizdus.
Kokie signalai mums rodo, kad jau metas kreiptis pagalbos?
-Signalai dažniausiai būna labai aiškūs, tik mes esame linkę juos ignoruoti. Pradėkime nuo kūno signalų – nuolatinis nerimas, dažnas nuovargis, neįprasti galvos skausmai ar kiti fiziniai negalavimai, kurių mūsų šeimos daktarai negali paaiškinti. Šie signalai yra protu suvokiami, todėl yra lengviausia juos atpažinti, tik belieka suprasti, kad tai yra signalai.
Emociniai ar energetiniai signalai – tokie kaip stiprus liūdesys, dažna nuotaikų kaita, energijos trūkumas, bejėgiškumo jausmas, kaltės jausmas – taip pat yra akivaizdūs signalai, kad laikas ieškoti pagalbos, bet vėlgi – reikia suprasti, kad tai yra signalai. Pripažinti, kad man reikia pagalbos nėra lengva, bet galima pabandyti paklausyti artimųjų nuomonės, kaip jie mato jūsų situaciją; galima pabandyti ieškoti tokios pagalbos, kuri neatrodo pernelyg neįprasta ar baisi; galų gale, galima paprašyti pagalbos ir draugo ar sesės, gal jie žinos kaip padėti…
Ko šiandien būtinai reikia, kad galėtume emociškai sveikiau išgyventi šį laikotarpį?
-Reikia išmokti išgirsti savo tiesą ir jos paisyti. Pripažinti sau, kaip iš tikrųjų aš jaučiuosi ir pajausti ko iš tikrųjų man šiuo metu reikia. Jei pavyks tikslingai ir nuoširdžiai atsakyti į šiuos klausimus, bus daug aiškiau kaip – būtent man – yra sveika išgyventi bet kokį laikotarpį. O kaip išmokti išgirsti savo tiesą? Būkite paprasti, nuoširdūs ir sąžiningi su savimi.
Daugiau nei metus su mažomis pertraukomis išgyvenome atskirties laiką. Sakykite, kaip išmokti vėl kurti bendrystę, kai daugiausia laiko praleidžiame atskirtyje prie kompiuteriu?
-Siūlyčiau pradėti nuo mažų, jums vertingų susitikimų su tais žmonėmis, kurie jums iš tiesų patinka, su kuriais jaučiatės gerai ir saugiai. Po truputį sugrįžti į grupines veiklas, kurios jums keldavo džiaugsmą ir anksčiau. Užsiimti tuo, kas įkvepia, didiną norą eiti, domėtis ir ieškoti bendraminčių. Bendrystė nesikurs, jei būsite su tais, kurie turi kontrastuojantį požiūrį į pasaulį ar skirtingas vertybes.
Jei nuo viruso turime vakciną, o ar turime instrumentus, kaip padėti depresijos kamuojamiems?
-Taip. Visi besikamuojantys turi galimybę nebesikamuoti. Vienintelis ir pagrindinis vaistas nuo visų ligų: nuoširdus noras pradėti padėti sau. Kai noras yra, atsiranda ir galimybės pokyčiams.
Kuo meditacija šiandien gali būti mums naudinga?
-Yra daug meditacijos technikų, rūšių ir meditavimo būdų. Bet meditacija yra ir bus naudinga tik tuomet, kai žmogus naudos visus meditacijos praktikoje gautus įrankius savo kasdieniame gyvenime, nesvarbu, kurį būdą pasirinko.
Naudinga ji gali būti viskuo: gali įnešti nuolatinę vidinę ramybę, padėti atrasti savo pašaukimą, iškelti ir išvalyti vidines traumas, sustiprinti savivertę ir pasitikėjimą savimi, suteikti daugiau jėgų ir energijos kasdieniame gyvenime, atrasti savo svajones ir pradėti jas pildyti.
Vis garsiau kalbama, kad pandemija gimdo kitą depresijos ir emocinių krizių pandemiją. Ar šiandien mokame atpažinti ir kreiptis pagalbos ne dėl mados, o dėl reikalingumo?
-Dažniausiai „dėl mados” besikreipiantys žmonės tik prisidengia, kad kreipiasi „dėl mados”, kad būtų lengviau pradėti savipagalbos kelią. Tad nėra svarbu ar kreipiasi dėl mados ar dėl reikalingumo – svarbu, kad kreipiasi.
Bet kuris profesionalus specialistas greitai nustato kiek ir kokios pagalbos iš tikrųjų reikia tam žmogui. Galbūt užteks vieno apsilankymo pas psichoterapeutą, o galbūt reikėtų ilgo darbo su savimi praktikuojant meditaciją.
Kad šiuo karantino periodu padaugėjo klientų besiskundžiančių vienatve ir depresija, galiu patvirtinti. Mada eiti pas psichologą turi daugiau teigiamą, nei neigiamą įtaką, nes žmonės, kuriems iš tikrųjų reikalinga pagalba, pradėjo drąsiau jos prašyti ir kreiptis į psichologus.
Išgyvename vasarą, kai atrodo, kad pramogos ranka pasiekiamos. Kaip šį vasaros laiką išgyventi patartumėte jūs, kad kuo ilgiau išliktume emociškai sveikesni?
-Naudotis visomis galimybės, kurios teikia vidinį džiaugsmą ir šviesą – eiti į gimtadienius, šventes, praleisti laiką gamtoje, būti su draugais ir šeima, leisti sau mėgautis tuo, ką gauname šiuo metu: saulė, gamta, koncertai, renginiai, susitikimai, kelionės, šokiai, sportas… Galbūt ne visiems to reikia, bet karantino metu visi buvome praradę kažką mums svarbaus, ką galime šią vasarą susigrąžinti.
Ačiū už pokalbį.
