Minint 160-ąsias 1863–1864 metų sukilimo metines, Varšuvos karalių pilies muziejuje pirmadienį atidaryta paroda, kurioje eksponuojamos Gedimino kalne Vilniuje rastos sukilėlių relikvijos.
Sukilėlių asmeniniai daiktai atvežti iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų.
Tarp parodos eksponatų yra vieno iš sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko vestuvinis žiedas, kalkėse atsispaudęs Kauno gubernijos bajoro Eduardo Čaplinskio veido atspaudas, tapęs vienintele informacija apie šio žmogaus išvaizdą, kiti daiktai.
Parodos atidaryme Varšuvoje dalyvavusi muziejaus direktorė Rūta Kačkutė atkreipė dėmesį, kad „lenkų, lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių ginkluoto pasipriešinimo Rusijos imperijos priespaudai istorija ypač aktuali šiandien, kai Rusijos imperinės ambicijos nukreiptos prieš brolių ukrainiečių tautą“.
„Istorija mums taip pat byloja ir apie tai, kokia svarbi yra kitų Europos valstybių pagalba, kurios sukilėliai tada nesulaukė“, – sako R. Kačkutė.
Anot muziejaus vadovės, būtent šio sukilimo atminimas vykstant karui Ukrainoje turėtų įkvėpti anuomet nuo Rusijos imperinių ambicijų kentėjusias lietuvių, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių tautas kartu kovoti „Už mūsų ir jūsų laisvę“.
Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešimo, sukilimui Vilniuje skirta didelė parodos dalis, kurios pagrindiniu akcentu tapo atsitiktinai ant Gedimino kalno atrastų, Lukiškių aikštėje nužudytų sukilėlių istorija.
2017 metų vasarą, tvarkant Gedimino kalno šlaitus, rasti Lietuvos sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaikai
Pirmą kartą kartu su palaikais rastus asmeninius daiktus buvo galima išvysti 2019 metais buvusioje areštinėje Vilniuje veikusioje Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje „Pažadinti“.
2017 metų vasarą, tvarkant Gedimino kalno šlaitus, rasti Lietuvos sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaikai. Jie po dvejų metų perlaidoti Rasų kapinėse.
1863–1864 metais buvusios Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės) nacionalinis pasipriešinimas Rusijos imperijos valdžiai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs tautinio ir socialinio išsivadavimo judėjimas Rusijos imperijoje XIX amžiuje.
Sukilimas apėmė Lenkijos karalystę (į ją įėjo ir Užnemunė), Lietuvą, Baltarusiją ir dalį Ukrainos. Pasipriešinimą Rusijos imperija numalšino, bet sukilimas turi ypatingą reikšmę visoms tautoms, kovojusioms prieš priespaudą.
