Su Maskvos patriarchatu susijusi Lietuvos stačiatikių bažnyčia teigia, kad konservatorių registruotos pataisos, kuriomis siekiama teisiškai įtvirtinti, jog tradicinei Lietuvos stačiatikių bendrijai atstovauja tik Konstantinopolio patriarchato religinis centras – egzarchatas, didins įtampą visuomenėje.
„Tam tikras mušimas, puolimas vyksta (…) prieš mūsų Bažnyčią. Jis vyksta ir per informaciją, ir matome, kad vyksta ir per teisines tam tikras iniciatyvas, galima sakyti, vyksta ir dvasiškai tas puolimas“, – žurnalistams antradienį sakė Trakų vyskupas Ambrosijus.
„Šiuo metu mes daugiau kalbame apie įstatymų pataisų projektus, kuriais numatoma iš mūsų Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios atimti ir tradicinės religijos Lietuvoje statusą, ir tam tikras Bažnyčias, kurios yra labai svarbios mums visiems. (…) Konfliktas bus praktiškai užprogramuotas, jeigu tie įstatymai, apie kuriuos yra kalbama, bus priimti“, – tikino jis.
Anot vyskupo, dėl konservatorių siūlymų dalis Maskvos patriarchatui pavaldžių Lietuvos stačiatikių bendruomenės narių jau kreipėsi į Seimą su pareiškimu, kiti dar tik ketina kreiptis.
„Šios įstatymų projektų iniciatyvos grindžiamos, kaip sakoma, grėsme saugumui, nors faktų (…) nėra. (…) Nesame savo valstybės priešai ir nedarome nieko neteisėto“, – pabrėžė Ambrosijus.
„Galima sakyti, kad pasipriešinimas Rusijai praktiškai yra perkeliamas į kovą su mūsų Lietuvos piliečiais, su mūsų Lietuvos stačiatikių bažnyčios nariais“, – sakė jis.
Registravo įstatymo pataisas
Seimo nariai konservatoriai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas praėjusią savaitę registravo įstatymų pataisas, kuriomis siekiama teisiškai įtvirtinti, kad tradicinei Lietuvos stačiatikių bendrijai atstovauja tik Konstantinopolio visuotinio patriarchato religinis centras – egzarchatas.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad religinės bendrijos negalėtų būti pripažįstamos tradicinėmis, jei jų administraciniai centrai yra susiję su valstybėmis ar organizacijomis, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos arba kurių veikla kelia grėsmę Lietuvos saugumui.
Siūloma apibrėžti, jog Lietuvos ortodoksų (stačiatikių) bendrijai atstovautų Konstantinopolio visuotinio patriarchato kanonų ir kitų vidaus normų nustatytas religinis centras Lietuvoje.
Taip pat siekiama nustatyti, kad istoriškai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais sukurtas ar po 1990 metų kovo 11 dienos įgytas stačiatikių turtas teisėtai priklauso Konstantinopolio patriarchatui.
Numatoma, jog Vyriausybės nutarimu iš Maskvos patriarchato struktūrų būtų paimti ir Konstantinopolio egzarchatui perduoti šeši objektai: Švč. Mergelės Marijos Užgimimo katedra, Šv. Paraskevės ir Šv. Mikalojaus bažnyčios, Šv. Dvasios vienuolynai Vilniuje ir Surdegyje, Švč. Mergelės Marijos Užmigimo (Ėmimo į dangų) bažnyčia Vievyje.
Siūloma, kad naujasis reguliavimas įsigaliotų 2027 metų sausio 1 dieną.
Sako, kad yra puolami
Anot Ambrosijaus, Maskvos patriarchatui pavaldūs Lietuvos stačiatikiai dažnai puolami dėl tariamai neteisingos pozicijos karo atžvilgiu.
„Norėčiau priminti, kad jau nuo pat pradžių, nuo pat karo pradžios ir mūsų metropolitas Inokentijus, ir asmeniškai aš, mūsų vyskupai ir mūsų kunigai, mūsų parapijiečiai, vienuoliai, visi pareiškė savo griežtą poziciją prieš karą“, – aiškino jis.
„Meldžiamės už patriarchą Kirilą, kad Dievas duotų jam tikrai ir proto, ir duotų jam sveikatos, ir supratimo, teisingai suprasti visa tai, kas vyksta dabar pasaulyje“, – nurodė vyskupas, paklaustas apie santykį su Maskvos patriarchato galva.
Dvasininkas taip pat mitu vadino teiginius, kad parapijiečiai yra verčiami minėti patriarchą Kirilą pamaldų metu: „Tai yra irgi netiesa.“
Jis kritikavo Konstantinopolio patriarchatą Lietuvoje, nes, anot vyskupo, į šios bendruomenės pamaldas susirenka mažas kiekis tikinčiųjų, o dalis ukrainiečių taip pat renkasi Maskvos patriarchatui pavaldžią bažnyčią.
„Mūsų vertinimu, Konstantinopolio patriarchato bendruomenė sudaro mažiau nei 1 proc. visų Lietuvos stačiatikių tikinčiųjų. Kaip jie gali visus juos atstovauti, kyla klausimas. Tai tikrai dirbtinis politizuotas projektas, inicijuotas politikų, buvusių dvasininkų, pasukusių bažnyčios skaldymo keliu“, – sakė Ambrosijus.
„Griežtai protestuojame prieš pasiūlymus atimti iš mūsų istorines šventoves ir bažnytinį turtą. Reikalaujame gerbti mūsų teises, konstitucines teises, mūsų bendruomenės teises, religines teises, jos istorinį paveldėjimą ir tikėjimo laisvę. Ir ketiname teisėtomis priemonėmis ginti bažnyčios parapijų bendruomenių ir tikinčiųjų teises“, – nurodė dvasininkas.
Nesupranta teisinio pagrindo
Vilniaus miesto dekanas, vyresnysis kunigas Eugenijus Rudenko aiškino, kad Maskvos patriarchatui pavaldžiose stačiatikių bažnyčiose pamaldos vyksta bažnytine slavų kalba, tačiau yra išimčių.
„Kartas nuo karto ir lietuvių kalba, ir net pas mus atvažiuoja kunigas ir tarnauja, aukoja šventąsias mišias kartais ir net gruzinų kalba“, – tikino E. Rudenko.
„Mūsų parapija, visi žmonės labai susirūpinę dėl šių įstatymo projektų, dėl kurių ši bažnyčia, ši jų dvasinė vertybė gali būti iš jų atimta. Mūsų piliečiai gali būti atstumti ir segreguoti, kartais net diskriminuoti“, – teigė jis.
Anot dvasininko, valstybė negali savavališkai spręsti, kas turi atstovauti religinei bendrijai, o galiojantis Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas tradicine pripažįsta stačiatikių religinę bendriją, neišskirdamas jokio konkretaus patriarchato.
„Tačiau siūlomomis pataisomis siekiama įstatymu nustatyti, kad tradicinei Lietuvos stačiatikių bendrijai atstovautų būtent Konstantinopolio patriarchato religinis centras. (…) Kyla toks esminis klausimas: kokiu teisiniu pagrindu vienai religinei organizacijai suteikiama teisė atstovauti kitoms, kurios tokio įgaliojimo nėra suteikusios?“ – klausė jis.
„(Nenorime, kad – BNS) būtų daroma tai, kas gali žlugdyti (tikinčiųjų – BNS) pilietines teises, jų vaikų dvasinį gyvenimą. Parašysime kreipimąsi ir nusiųsime jį Seimo nariams“, – sakė E. Rudenko.
Prašo autonomijos
Vyskupo Ambrosijaus teigimu, dėl Maskvos patriarchatui pavaldžios stačiatikių Bažnyčios teisinio statuso bendruomenė jau yra pasikreipusi į sinodą prašydama autonomijos.
„Atsiskyrimas (…) turi vykti ne tik faktiškai, bet ir teisėtai. Valstybėje veikia įstatymai, bet ir Bažnyčioje taip pat veikia įstatymai. Bažnyčios įstatymai vadinami kanonais. Ir jei bet kurios Stačiatikių Bažnyčios, nesvarbu, kur pasaulyje, nariai nori teisėtai vykdyti savo veiklą, ir tai liečia ir atsiskyrimą, jie turi vadovautis stačiatikių kanonais“, – aiškino dvasininkas.
„Teisėtas būtent kelias yra kreipimasis į savo Bažnyčios sinodą su prašymu duoti nepriklausomybę. Mes tai padarėme. (…) Ir dabar yra laukiama visų vyskupų susirinkimo, kur gali būti priimtas toks sprendimas apie mūsų bažnyčios nepriklausomybės statuso patvirtinimą“, – sakė jis.
Vis tik jis pripažino, kad net gavusi autonomiją religinė bendruomenė ir toliau priklausytų Maskvos patriarchatui.
„Bet galime siekti ir pilnos nepriklausomybės, kurią turi, tarkime, Lenkijos Bažnyčia. Bet tam reikia tam tikrų sąlygų. Bažnyčia turi turėti tam tikrą skaičių parapijiečių, ir yra tam tikros sąlygos, susijusios su jos galimybe tapti pilnai nepriklausoma ir būti tokio pat lygio, kaip Bulgarijos arba Graikijos, arba kitų valstybių tam tikros Bažnyčios“, – tvirtino Ambrosijus.
Be kita ko, metropolito Inokentijaus sekretorius, kunigas Sergijus Kazarinovas pabrėžė, kad nei Maskvos patriarchatui pavaldi Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia iš Rusijos negauna lėšų, nei jas siunčia į Maskvą.
