Jungtinė Karalystė antradienį pareiškė, kad svarbus jos sprendimas suteikti tankų su Rusija kovojančiai Ukrainai yra „moralinė būtinybė“, o Jungtinės Valstijos žada, kad artimiausiu metu bus suteikta daugiau karinės pagalbos.
Vašingtone viešintis britų užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly (Džeimsas Kleverlis) sakė, kad JK siunčia signalą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, palaikydama ukrainiečius ir tapdama pirmąja šalimi, sutikusia patenkinti jų prašymą atsiųsti vakarietiškų tankų.
„Putinas turėtų suprasti, kad mes turėsime strateginės ištvermės laikytis su jais, kol darbas bus baigtas. Geriausias dalykas, kurį jis gali padaryti, kad išsaugotų savo karių gyvybes, yra pripažinti, kad mes ketiname būti su ukrainiečiais tol, kol jie nugalės“, – teigė jis Vašingtone įsikūrusiame institute „Center for Strategic and International Studies“.
„Visa tai kainuos daug daugiau žmonių gyvybių ir pinigų, jei leisime, kad tai būtų ilgas, užsitęsęs, atkaklus karas, – tvirtino jis. – Iš fronto grįžta rusų ir ukrainiečių lavonų maišai. Tad moralinė būtinybė yra tai užbaigti.“
Visa tai kainuos daug daugiau žmonių gyvybių ir pinigų, jei leisime, kad tai būtų ilgas, užsitęsęs, atkaklus karas
Britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) šeštadienį paskelbė, kad jo vyriausybė suteiks 14 tankų „Challenger 2“, o sureaguodama į tai Rusija apkaltino JK gilinant konfliktą.
Po susitikimo su J. Cleverly JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pareiškė, kad Vašingtonas sveikina britų sprendimą siųsti tankų.
Jis neužsiminė, ar JAV taip pat atsiųs tankų, tačiau pažymėjo, kad gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) vėliau šią savaitę susitiks su JAV sąjungininkais aptarti pagalbos Ukrainai.
„Tikiuosi, kad artimiausiomis dienomis išgirsite daugiau pranešimų“, – sakė A. Blinkenas bendroje spaudos konferencijoje.
„Nuolat teikėme tai, ko reikia Ukrainai, ir tai darėme reaguodami į realius įvykius mūšio lauke“, – teigė jis.
Europos šalys anksčiau siuntė Kyjivui modernizuotus sovietinius tankus, o JAV ir Prancūzija įsipareigojo tiekti lengvuosius tankus. Vašingtonas taip pat siunčia šarvuočių „Bradley“.
Vokietija yra sulaukusi kitų Europos šalių raginimų labiau prisidėti prie paramos, o kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) turės nuspręsti, ar patvirtinti tankų „Leopard“ siuntimą Ukrainai.
O. Scholzas įsipareigojo iš esmės atnaujinti Vokietijos kariuomenę, atsisakydamas ankstesnio šalies neryžtingumo, susijusio su karo palikimu ir pastangomis palaikyti ryšius su Rusija.
Paklaustas apie debatus dėl tankų „Leopard“, A. Blinkenas sakė, kad karinės siuntos yra „suverenus kiekvienos šalies sprendimas“, tačiau Vokietijos pastangas pavadino neeilinėmis ir pasidžiaugė, kad Berlynas neseniai kartu su JAV padovanojo Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“.
J. Cleverly teigė, jog Londonas nusprendė siųsti tankus ukrainiečiams, nes pripažįsta, kad „jiems reikia gebėjimo stipriai atstumti priešą rytuose ir pietuose“ – teritorijose, kurias Rusija bando užimti nuo pat invazijos pradžios prieš beveik 11 mėnesių.
„Jei Putinas manė, kad pasaulis pasiduos nuovargiui dėl Ukrainos ir praras valią pasipriešinti jo ambicijoms, tai buvo dar viena didžiulė jo klaida“, – sakė J. Cleverly.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) tvirtai pasisakė prieš tolimojo nuotolio raketų siuntimą į Ukrainą, baimindamasis, kad smūgis Rusijos gilumoje gali sukelti tiesioginį Vašingtono ir Maskvos konfliktą.
