Dar Kalėdų išvakarėse įspėjau, kad ateina šviesesnis laikas. Vienas komentatorius, iki apmokamų tekstų rašymo buvęs aliejaus specialistas, mane apkaltino Kalėdiniu pamišimu. Kai aliejaus žinios tampa niekam neįdomios arba jo niekas iš jo nebeperka, tenka atidirbti propagandai. Nes po Naujųjų šventės informacijos apie pakitusią realybę tiek daug, kad tik aklas gali jos nematyti.
Keli pavyzdžiai. Ar praeitais metais galėjote tikėtis LRT portale išvysti bent minimalią abejonę skiepų nauda arba citatas dėl jų keliamų rizikų? Pirmomis šių metų dienomis – prašom! Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas kalba apie sportininkams kilusias nepageidaujamas reakcijas po skiepų. Jis ne tik tai sako, bet LRT tai spausdina!
Portalai perspausdina geriausio Lietuvos tenisininko Ričardo Berankio perspėjimus apie tai, kad po vakcinacijos tris mėnesius negalėjo profesionaliai sportuoti ir treniruotis. Žiniasklaida dalijasi Šarūno Jasikevičiaus abejonėmis dėl COVID – 19 valdymo ir isteriškos baimės kėlimo, sako, kiek kartų kartojau: niekas neskelbė, niekam neįdomu. Ir visa tai skelbia tradicinė žiniasklaida!
Žinoma, ne viskas taip greitai: atsiranda prirašymų, pasiteisinimų ir propagandos: ne taip lengva apsisukti 180 laipsnių kampu. Š. Jasikevičius sakė, kad anksčiau tokius virusus gydėsi dviem taurelėmis arbatos, o portalai pavadinimuose palieka tik „dvi taureles“, pamiršdami arbatą. Tiesos ir sąžiningos žurnalistikos spinduliai gesinami propagandos mašina – nedelsiant metama popkultūros artilerija: G&G Sindikato lyderis, laidų prodiuserė ir fotografas gąsdina reanimacijų vaizdais ir „greitąja“.
Gaila, kad dėl propagandos prarandame tikras žinias. Nematyti informacijos apie liūdną 22 pasaulio raketės – Nikoloz Basilashvili – istoriją, kuris ką tik Sidnėjaus lauko teniso ATP turnyre paliko aikštelę dėl negalėjimo normaliai kvėpuoti: „po kiekvieno smūgio aš be oro“. Tiesa, liūdna Europos Parlamento pirmininko mirties istorija neliko nepastebėta: imuninės sistemos disfunkcija ir plaučių uždegimas. Kol kas sveikatos problemos nesiejamos į vieną visumą, žurnalistai neklausia kodėl sveikatos sutrikimų daugiau, kodėl jie dažnesni.
Gaila, kad dėl propagandos prarandame tikras žinias.
Tačiau vis dėlto – kuo toliau, tuo daugiau pradedama girdėti ir klausti. Kažkada įtikėję mokslu ir nenorėję nieko girdėti, piktinęsi, kai kažkas klausė ar abejojo, dabar pradeda abejoti ir domėtis patys. Tai stipriausi artėjančių pokyčių atributai. Ir – tikrasis atviresnio pasaulio ženklas.
Be pykčio priimkime kiekvieną, kurio nuomonė, atsižvelgiant į vis atviriau skelbiamus faktus, keičiasi, net jei prieš tai jis būtų kažką užgavęs ar įžeidęs. Tik kvailiai ir numirėliai nekeičia savo nuomonės.
O viso pasaulio propagandos griūties pradžią lemia keletas veiksnių. Sąžiningų ir drąsių, humanistinę pasaulėžiūrą išpažįstančių, žmonių kalbėjimas bei perspėjimai, tyrimai ir analizės. Minios, išeinančios į gatves ir reikalaujančios aiškumo, teisinių ir medicininių argumentų, ir svarbiausio – laisvės ir tiesos.
Pagaliau, lapkričio stebuklas – omikron atsiradimas. Jis plinta žaibišku greičiu. Veikia efektyviau nei išreklamuoti COVID – 19 receptiniai vaistiniai preparatai, vadinamieji, skiepai. Ne veltui ponas A. Dulkys su baiminga išraiška paskelbia apie nerimą keliantį faktą, jog serga vienodai visi – tiek skiepyti, tiek neskiepyti – o naujų hospitalizacijų tiesiog nėra. Juk jis pirmasis turės atsakyti už Vyriausybės pritarimą pirkti papildomai 6 mln. vakcinų dozių: Naujųjų išvakarėse, jau žinant apie omikron menką grėsmę sveikatai. Premjerė patvirtina: „užsikrėsti tikimybę turi praktiškai kiekvienas“. Ekspertai priduria, kad jau šiuo metu omikron tampa vyraujančiu Lietuvoje ir greitu metu užgoš kitas atmainas.
Ši pasikeitusi realybė paaštrina jau beveik pusmetį keliamus klausimus.
1. Jei anksčiau galimybių paso (GP) įvesti ribojimai buvo grindžiami tariama sveikatos apsaugos sistemos apsauga (hospitalizacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumas), tai kokie teisiniai/medicininiai argumentai siūlomi šiuo metu? Jei šių argumentų nėra, toks ribojimas konstituciškai nepagrįstas ir neteisėtas (Konstitucijos 21, 22, 38, 39, 41 ir 48 straipsniai).
Primenu, kad įsivyravus delta viruso mutacijai buvo akivaizdu, kad užsikrečia ir serga tiek skiepyti, tiek neskiepyti. Omikron tai dar akivaizdžiau patvirtina, su tuo sutinka kone visi specialistai. Ką ir nuo ko apriboja ar saugo GP? Kokiu pagrindu išskiriama viena asmenų grupė, kuriai apribojamos fundamentalios teisės?
Panašu, kad liko tas vienintelis „argumentas” – priversti asmenis vartoti Vyriausybės užpirktą receptinį vaistinį preparatą. Nes daug nupirkta. Nors tas preparatas ir nesaugo nuo užsikrėtimo ar ligos, o dabartinis virusas – nėra sunki liga (kritikams: tai ne mano, bet medicinos mokslo daktarų išvados – paguglinkite). Tikrasis pavadinimas – politinė prievartos priemonė. Nes teisinių ar medicininių argumentų tiesiog nėra. Taip derėtų vertinti ir šios dienos balsavimą Seime dėl privalomos vakcinacijos medicinos personalui.
2. Diskriminacinė saviizoliacijos tvarka, apie kurią nespėjome rašyti dėl kitų problemų, vis pažeidžia Konstituciją. Jei asmuo pasiskiepijęs – saviizoliacija po artimo kontakto netaikoma. Panašiai, jei persirgęs ir turi antikūnų. Jei nesiskiepijęs – privaloma 10 dienų saviizoliacija. JAV apie keičiamą saviizoliacijos terminą nuo 10 iki 5 dienų paskelbė praeitais metais. Mūsiškiai kol kas žada trumpinti iki 7-ių. Tačiau nieko nekalba apie asmenų ratą, kuriems privaloma saviizoliacija ir kuriems taikomos išimtys. Toks asmens laisvės suvaržymas turi būti pagrįstas medicininiais argumentais. Jei jų nėra – šis nevienodai taikomas apribojimas pažeidžia draudimą diskriminuoti, neteisėtai suvaržo asmens laisvę.
3. Kodėl iki šiol esminiu tyrimu, siekiant nustatyti, ar asmuo neserga kovido infekcija, išlieka PGR? JAV dar praeitais metais nusprendė mažinti PGR testų reikšmę: jie nėra patikimi, o ligą galima nustatyti ir kitais būdais. Lietuvoje atsitraukti neskubama. Nors tą daryti siūlo Santaros laboratorinės medicinos centro vadovas doc. Dalius Vitkus, jam antrina VDU rektorius prof. Juozas Augutis.
Nejau dėl to, kad tiesiog nespėta sugalvoti kito būdo, kuris skaudžiai, anot E. Macrono, „knistų“ neskiepytus. Juk visas GP reguliavimas laikosi ant brangių PGR testų: nesiskiepiję gauna GP tik keletui parų po to, kai savo lėšomis atlieka brangų PGR testą. Kitaip tariant, PGR „stumia“ pagrindinį (vieną ir tą patį) politinį tikslą – versti vartoti receptinį vaistinį preparatą.
Ir pabaigai. Prezidentas paskelbė „ultimatumą“ Vyriausybei dėl GP vaikams. Pradinis Vyriausybės galimo „atkirčio“ Prezidentui variantas – paskelbti karantiną tam, kad visuomenė nepajustų jokios Prezidento kreipimosi dėl vaikams taikomo GP naudos – nesigavo. Sergančių daug, o hospitalizacijos neauga.
Tikras nerimas: tokiomis aplinkybėmis karantino būtinumu neįtikinsi nei verslo, nei visuomenės. Premjerė gudriai atsitraukia iš esmės neužleisdama pozicijų: 5 savaitėms sustabdomas GP galiojimas vaikams.
Premjerė gudriai atsitraukia iš esmės neužleisdama pozicijų
Dėmesio: GP nėra naikinamas, bet jo veikimas sustabdomas trumpam laikui – maždaug iki to momento, kuomet Konstitucinis Teismas žada priimti sprendimą dėl viso GP reguliavimo. Premjerė sako tai daranti besirūpindama, kad visi vaikai suspėtų pasiskiepyti. Žinant visuomenės nuotaikas dėl GP taikymo vaikams, šis argumentas, švelniai tariant, neįtikinantis.
Koks galėtų būti Prezidento atsakas? Šiomis aplinkybėmis Prezidentas galėtų stabdyti galimybių paso taikymą visiems asmenims. Peticijoje „Dėl galimybių paso veikimo stabdymo“ daugiau nei 110 tūkst. Lietuvos piliečių prašė Prezidento kreiptis į Konstitucinį Teismą ir stabdyti visą GP reguliavimą. Iš esmės tai reikštų Prezidento kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl visų Vyriausybės ekstremaliosios situacijos valdymo nutarimų, kurie buvo priimti rugsėjo – gruodžio mėnesiais. Toks kreipimasis automatiškai sustabdytų GP taikymą Lietuvoje.
Mano įsitikinimu, tai – vienintelis tinkamas Jo Ekscelencijos atsakas. Pirma, GP neteisėtumą rodo visa eilė argumentų (čia pateikiau tik nedidelę dalį – juos esu išsakęs ne kartą anksčiau).
Antra, bet koks kitas veiksmas rodytų Prezidento susitaikymą su pralaimėjimu ar prisitaikymą prie esamos politines situacijos. Tai galėtų liudyti negebėjimą laiku imtis tinkamų veiksmų: tiek Prezidento „ultimatumas“, tiek ir pavėluotas kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl vaikų GP šiuo metu visuomenei neatneštų jokios apčiuopiamos naudos. Gautųsi viskas „aukštyn kojomis“: vietoje ultimatumo Vyriausybei – ultimatumas pačiam sau ir Lietuvos žmonėms.
Visi argumentai (pradedant omikron, baigiant medicininiais, teisiniais ir net man žinomais politiniais) lemia viso GP reguliavimo apskundimo galimybę ir būtinybę, tik ar pakaks Prezidentui valios ir ryžto?
