Paveldosaugininkai siūlo Lietuvai prisidėti prie europinio Napoleono kelio, supažindinančio su šia istorine asmenybe ir jo laikotarpį menančiais kultūros paveldo objektais.
Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus Vidmanto Bezaro teigimu, Lietuva jau turi teisinę bazę plėsti kultūros kelių tinklą.
Iki šiol Lietuva yra įsitraukusi į šv. Jokūbo piligrimų kelio, taip pat į Europos žydų paveldo kelio projektus.
Anot Kultūros paveldo departamento pranešimo, Napoleono keliui per Europos šalis priartėjus iki Lietuvos sienų, atsiranda puiki galimybė prisidėti prie Europoje jau išpopuliarėjusio projekto.
KPD Tarptautinių ryšių ir paveldo sklaidos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas pažymi, kad Lietuvoje rengiami rekonstruoti istoriniai Napoleono armijos mūšiai, organizuojami teminiai renginiai, vykdoma kita veikla, skirta šio Prancūzijos imperatoriaus žygiams per Lietuvą atminti.
Vis dėlto kultūros paveldo ir turizmo sektoriuose ši tema yra nepakankamai išnaudojama ne tik kultūros paveldo pažinimo tikslais, tačiau ir turizmo paslaugų bei produktų srityje.
2021-aisiais minėtos Napoleono Bonaparto 200-osios mirties metinės.
Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas su savo Didžiąja Armija, apie 500 tūkst. žmonių, 1812 metų birželio 23–24 dienomis persikėlė per Nemuną netoli Kauno ir pradėjo istorinį žygį į Rusiją.
Vis dėlto kultūros paveldo ir turizmo sektoriuose ši tema yra nepakankamai išnaudojama ne tik kultūros paveldo pažinimo tikslais, tačiau ir turizmo paslaugų bei produktų srityje
Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikas Arvydas Pociūnas teigė, kad esama daug tyrimų, per kur Napoleonas žygiavo, kur buvo apsistojęs, kuriuose dvareliuose nakvojo. Karo istorijos klubai jau ne kartą yra rengę teatralizuotus Napoleono armijos pasirodymus.
„Lietuva pirmą kartą su Napoleonu susidūrė 1807 metais, kai jo armija sutriuškino Prūsiją ir pietinė Lietuvos dalis pateko į Prancūzijos imperiją. Kalbant apie Napoleoną Lietuvoje, reikia išskirti du miestus – Vilnių ir Kauną“, – KPD pranešime tvirtino istorikas.
„Kaunas tada buvo mažas miestelis su 600 pastatų, 5 tūkst. gyventojų. Įdomu tai, kad miestas buvo padalytas į dvi dalis: 1807 metais dalis Kauno pateko į Prancūzijos imperiją, dalis į Rusijos imperiją. Kaunietis, eidamas į Aleksotą ar atvirkščiai, turėjo tvarkyti dokumentus, pereiti muitinę, be to, keliolika dienų skyrėsi kalendorius“, – pridūrė jis.
Anot A. Pociūno, egzistuoja daug pasakojimų, kur Napoleonas sėdėjo, valgė, keliavo – galima labai aiškiai pasakyti tuos taškus.
„Pirmiausia Napoleonas atvyko į Vilkaviškį ir perskaitė pranešimą, kad Prancūzijos kariuomenė įžengė į Rusijos imperijos teritoriją. Vadinasi, jei tai įvyko Vilkaviškyje, tai negalėjo būti kituose miesteliuose. Tačiau dar pasitaiko vietos kraštotyrininkų, pasakojančių, kad Napoleonas neva lankėsi ir kituose Suvalkijos miesteliuose. Nieko panašaus“, – sakė A. Pociūnas.
Jo teigimu, Napoleonas nemėgo blaškytis, labai retai pasitraukdavo nuo maršruto.
Imperatoriaus kelias ėjo per Pilviškius, Antanavą, Strielčius, Veiverius, Garliavą, Aleksotą.
„Kaune yra namas, kuriame imperatorius nakvojo traukdamasis. Kauną Napoleonas pasiekė ankstų birželio 24 dienos rytą, paliko birželio 27 dieną ir žygiavo pro Žiežmarius, Vievį, tiksliau, Sabališkes. Nakvojo Ausieniškių dvare. Traukdamas į Vilnių trumpai sustojo Rykantuose. Apie 15 dienų išbuvo Vilniuje, čia gatvėje susitikinėjo su žmonėmis, kalbėjosi su jais. Liepos 16 dieną pro Nemenčinę, Pabradę, Švenčionis patraukė į Rusiją“, – pasakojo istorikas.
„Napoleono grįžimo maršrutą taip pat galima nusakyti griežtai tiksliai: per Medininkus, Vilnių (apsistojo šalia Vilniaus), Vievį, Rumšiškes, Kauną (čia išlipo iš rogių sušalęs), tada pro Veiverius, Marijampolę gruodžio 10 dieną jau pasiekė Varšuvą“, – tvirtino jis.
A. Pociūnas taip pat pažymėjo, kad, kalbant apie persikėlimą per Nemuną, klaidingai manyta, kad Napoleonas stovėjo ant Jiesios piliakalnio ir žiūrėjo į savo karius, persikeliančius per Nemuną.
Piliakalnis net buvo pavadintas Napoleono kalnu.
„Nieko panašaus, imperatorius buvo užjojęs ant šio piliakalnio, bet nujojo toliau ir apsistojo ant toliau esančio didelio skardžio, kad iš tolo galėtų stebėti visus. Ta kalva yra priešais Jiesios piliakalnį. Vienas tiltas armijai keltis buvo permestas per Nemuną ties Jiesios piliakalniu, kitas ties Šančiais, trečias – ties Baibokų kaimu (dabar tai irgi Šančiai). 60 tūkst. žmonių sėkmingai persikėlė per Nemuną“, – kalbėjo A. Pociūnas.
Istorikas pridūrė, kad Napoleonas nebuvo geras jojikas – dažnai nukrisdavo nuo arklio. Kaune yra du kartus nukritęs: vieną kartą prie Jiesios, kai kiškis pabaidė žirgą, kitą kartą Vilijampolėje, jojant į statų šlaitą.
Lietuvoje, A. Pociūno teigimu, galima paminėti ketverias Napoleono armijos kautynes.
Vienas žvalgybinis mūšis įvyko ties Karmėlava, kitas – ties Naujaisiais Trakais, žinomos ir Deltuvos kautynės, kur jau ne vienus metus organizuojami teatralizuoti mūšiai. Kautynės įvyko ir ties Švenčionimis.
Kitose Lietuvos vietose mūšių nebuvo, nes Rusijos kariuomenė labai greitai traukėsi: toks buvo jų planas – nuvilioti toliau, į Lydą.
„Napoleono kelias aprėpia daug Lietuvos savivaldybių. Turizmo centrai galėtų planuoti įvairių renginių, pasakojančių apie Napoleono kelią“, – sakė A. Pociūnas.
