Konstitucijos dienos proga į Lietuvos stačiatikius ir visus šalies piliečius kreipęsis Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus perspėjo dėl įstatymų leidybos iniciatyvų, kurios, jo vertinimu, gali kelti grėsmę stačiatikių teisėms. Dvasininkas pabrėžė, kad valstybė privalo gerbti religinių bendruomenių savarankiškumą, tikinčiųjų teisę pasirinkti religinę priklausomybę ir Bažnyčios nuosavybės apsaugą, nepriklausomai nuo jos kanoninių ryšių.
Spalio 25-ąją, minint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dieną, metropolitas priminė, kad prieš 34 metus, 1992 m. spalio 25 d., Lietuvos piliečiai referendume priėmė Konstituciją, įtvirtinusią atkurtos nepriklausomos valstybės demokratinius pagrindus, žmogaus teises ir laisves.
Pasak Inokentijaus, Lietuvos stačiatikiams ši data turi ypatingą reikšmę, nes primena sovietinės okupacijos metais patirtus religinius persekiojimus.
„Tuomet buvo uždaromos ir niokojamos šventovės, dvasininkai ir pasauliečiai patyrė persekiojimus, buvo suimami ir tremiami, o kelioms tikinčiųjų kartoms buvo atimta galimybė atvirai išpažinti savo tikėjimą“, – rašoma metropolito kreipimesi.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas ir Konstitucijos priėmimas sugrąžino religijos laisvę ne tik stačiatikiams, bet ir kitų konfesijų krikščionims bei visiems tikintiesiems.
Primena metropolito Chrizostomo laikyseną
Kreipimesi Inokentijus prisiminė savo pirmtaką, 2025 metais mirusį metropolitą Chrizostomą, kuris Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu palaikė šalies laisvės siekį.
Ypač pabrėžta jo pozicija per tragiškus 1991 metų Sausio įvykius, kai dvasininkas pasmerkė sovietų valdžios veiksmus.
Metropolitas Inokentijus priminė ir prezidento Gitano Nausėdos žodžius, pasakytus per Chrizostomo laidotuves 2025 m. sausio 6 d. Šalies vadovas tuomet pažymėjo, kad metropolito išmintinga pozicija ir pilietinis tvirtumas prisidėjo prie santarvės Lietuvos visuomenėje stiprinimo.
„Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia lieka ištikima šiam metropolito Chrizostomo palikimui“, – patikino Inokentijus.
Reiškia susirūpinimą dėl įstatymų leidybos iniciatyvų
Didelė kreipimosi dalis skirta Lietuvos stačiatikių konstituciniam statusui ir Bažnyčios savarankiškumo klausimams.
Metropolitas priminė Konstitucijos 43 straipsnį, kuriame numatyta, kad valstybė pripažįsta tradicines Lietuvos Bažnyčias ir religines organizacijas.
Stačiatikių bendruomenė yra viena iš devynių valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendruomenių.
Inokentijus taip pat rėmėsi Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 6 d. išaiškinimu, kuriame aptariamas tradicinių religinių bendruomenių statusas.
Pasak metropolito, šis statusas kyla iš istoriškai susiklosčiusio religinės bendruomenės santykio su visuomene, todėl valstybė tradiciją pripažįsta, o ne sukuria.
„Su apgailestavimu tenka pažymėti, kad šiandien pasigirsta įstatymų leidybos iniciatyvų, reiškiančių abejonių dėl šios konstitucinės nuostatos ir keliančių grėsmę Lietuvos piliečių stačiatikių teisėms“, – teigė dvasininkas.
Konkrečių įstatymų projektų savo kreipimesi jis neįvardijo.
Ko gero, kalbama apie Seimo narių konservatorių Audroniaus Ažubalio ir Arvydo Anušausko registruotas įstatymų pataisas, kuriomis siekiama teisiškai įtvirtinti, kad tradicinei Lietuvos stačiatikių bendrijai atstovauja tik Konstantinopolio visuotinio patriarchato religinis centras – egzarchatas.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad religinės bendrijos negalėtų būti pripažįstamos tradicinėmis, jei jų administraciniai centrai yra susiję su valstybėmis ar organizacijomis, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos arba kurių veikla kelia grėsmę Lietuvos saugumui.
Siūloma apibrėžti, jog Lietuvos ortodoksų (stačiatikių) bendrijai atstovautų Konstantinopolio visuotinio patriarchato kanonų ir kitų vidaus normų nustatytas religinis centras Lietuvoje.
Taip pat siekiama nustatyti, kad istoriškai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais sukurtas ar po 1990 metų kovo 11 dienos įgytas stačiatikių turtas teisėtai priklauso Konstantinopolio patriarchatui.
Numatoma, jog Vyriausybės nutarimu iš Maskvos patriarchato struktūrų būtų paimti ir Konstantinopolio egzarchatui perduoti šeši objektai: Švč. Mergelės Marijos Užgimimo katedra, Šv. Paraskevės ir Šv. Mikalojaus bažnyčios, Šv. Dvasios vienuolynai Vilniuje ir Surdegyje, Švč. Mergelės Marijos Užmigimo (Ėmimo į dangų) bažnyčia Vievyje.
Metropolitas priminė, kad Konstitucija garantuoja Bažnyčių teisę laisvai tvarkyti savo reikalus pagal kanonus ir įstatus, kiekvieno žmogaus tikėjimo bei sąžinės laisvę, lygybę prieš įstatymą ir nuosavybės teisių apsaugą.
Jo įsitikinimu, šios garantijos turi būti taikomos visoms religinėms bendruomenėms, nepriklausomai nuo jų kanoninės priklausomybės.
„Bažnytinio gyvenimo klausimai negali būti sprendžiami valstybei savavališkai kišantis“
Griežčiausia kreipimosi dalis skirta galimam valstybės kišimuisi į religinių bendruomenių vidaus gyvenimą.
„Esame įsitikinę, kad bažnytinio gyvenimo klausimai negali būti sprendžiami valstybei savavališkai kišantis į Bažnyčios vidaus santvarką, ribojant tikinčiųjų teisę savarankiškai pasirinkti savo religinį priklausomumą ar priverstinai perskirstant parapijoms priklausantį turtą“, – pareiškė metropolitas Inokentijus.
Šiais žodžiais dvasininkas iškėlė tris esminius klausimus: Bažnyčios vidaus valdymo savarankiškumą, tikinčiųjų religinio apsisprendimo laisvę ir parapijų nuosavybės apsaugą.
Kartu metropolitas pabrėžė Lietuvos stačiatikių lojalumą valstybei ir pagarbą jos įstatymams.
„Esame Lietuvos valstybės patriotai, gerbiame jos įstatymus ir esame jai lojalūs. Tikime, kad mūsų konstitucinių teisių bus besąlygiškai laikomasi“, – teigė jis.
Baigdamas kreipimąsi Inokentijus priminė, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios šventovėse per kiekvienas pamaldas meldžiamasi už Lietuvą, jos žmones, valdžią ir kariuomenę.
Metropolitas palinkėjo, kad Lietuvos visuomenėje išliktų ramybė, santarvė ir pagarba kiekvieno piliečio teisėms.
„Tegul Viešpats laimina Lietuvos žmones ir būna gailestingas mums visiems“, – savo sveikinimą užbaigė Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus.
