JAV Aukščiausiasis Teismas nagrinės bylą, kurioje du kaimynai siekia neleisti katalikų organizacijai Kentukio valstijoje savo sklype įrengti Švč. Mergelės Marijos šventovės.
Ketvirtadienį paskelbtame nutarimų sąraše Aukščiausiojo Teismo teisėjai sutiko priimti Šv. Jono Krikštytojo misionierių (Missionaries of St. John the Baptist) pateiktą apeliaciją ir peržiūrėti šiai katalikų organizacijai nepalankų Kentukio Aukščiausiojo Teismo sprendimą.
Žodinio bylos nagrinėjimo data kol kas nenustatyta. Teismo sprendimas gali turėti reikšmės visoje JAV sprendžiant, kaip vietos valdžios institucijos turi taikyti teritorijų planavimo taisykles, galinčias reikšmingai apsunkinti religinę praktiką.
Šv. Jono Krikštytojo misionieriai – katalikų religinė asociacija – administruoja Lurdo Dievo Motinos koplyčią Park Hilse, šiaurinėje Kentukio dalyje, netoli Sinsinačio.
Ginčo centre – federalinis Religinės žemės naudojimo ir institucijose laikomų asmenų įstatymas (RLUIPA), draudžiantis teritorijų planavimo sprendimais reikšmingai apsunkinti religinę praktiką. Asociacija teigia, kad draudimas įrengti šventovę pažeistų šį įstatymą.
Byla suteiks Aukščiausiajam Teismui galimybę išaiškinti, kokie teisiniai standartai turi būti taikomi pagal RLUIPA.
„Nurodyti religinei bendruomenei, kad ji savo nuosavybėje negali įrengti kuklios vietos maldai ir susikaupimui, yra pasipiktinimą keliantis dalykas, – pareiškė Šv. Jono Krikštytojo misionieriams atstovaujančios teisinės organizacijos „First Liberty Institute“ vadovas Kelly Shackelford (Kelis Šakelfordas). – Federalinis įstatymas aiškiai saugo religinių organizacijų teisę naudoti savo turtą misijai vykdyti. Tai svarbi byla religijos laisvei.“
2021 m. kovą asociacija paprašė zonavimo taisyklių išimties ir sąlyginio naudojimo leidimo, kad už savo pastato galėtų įrengti nedidelę grotą. Park Hilso savivaldybės komisija, nagrinėjanti tokius prašymus, 2021 m. balandį prašymą patenkino.
Suteikta išimtis panaikino zonavimo apribojimą, kuris įprastai būtų neleidęs statyti toje vietoje. Miesto taryba kaip išimties pagrindą nurodė RLUIPA.
Koplyčia šioje vietoje stovi beveik šimtmetį. Park Hilso zonavimo taisyklės buvo priimtos 1974 m., gerokai vėliau, nei buvo pastatyta koplyčia.
Šalia sklypo gyvenantys Joelis Fredericas (Džoelis Frederikas) ir Elizabeth Frederic (Elizabet Frederik) pasipriešino šventovės projektui ir apskundė komisijos sprendimą valstijos teisme. Pora nuogąstavo, kad šventovė gali pritraukti piligrimų, todėl padidėtų automobilių srautai ir kiltų parkavimo problemų.
Koplyčios atstovai atsakė, kad projekte numatyta įrengti grotą su Marijos statula, šv. Bernadetos statulą, kiemelį ir pėsčiųjų taką.
Pirmosios instancijos teismas Fredericų skundą atmetė. Tačiau Kentukio Apeliacinis Teismas šį sprendimą panaikino ir nusprendė, kad draudimas įrengti grotą federalinio įstatymo nepažeidžia.
2025 m. gruodį Kentukio Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Apeliacinio Teismo sprendimą ir nustatė, kad miesto komisija, suteikdama zonavimo išimtį, viršijo savo įgaliojimus.
Planuojama šventovė skirta Švč. Mergelės Marijos apsireiškimams, kuriuos šv. Bernadeta teigė regėjusi 1858 m. Lurde, Prancūzijoje.
Katalikų tradicijoje grota – olą primenanti, dažnai dirbtinai įrengta šventovė, skirta Marijai arba šventiesiems. Tokiose vietose tikintieji meldžiasi ir praktikuoja įvairias pamaldumo formas. Jų galima rasti bažnyčiose, soduose ir pakelėse.
Byloje kartu su „First Liberty Institute“ Šv. Jono Krikštytojo misionieriams atstovauja dar dvi advokatų kontoros – „Quinn Emanuel“ ir „Breidenstein Legal Services LLC“.
„Quinn Emanuel“ partneris Johnas Bashas (Džonas Bašas), vienas iš kontoros nacionalinės apeliacinės praktikos vadovų, teigė, kad JAV Kongresas šį įstatymą priėmė siekdamas apsaugoti religines organizacijas nuo neteisėtų vietos zonavimo apribojimų ir kaimynų prieštaravimų.
J. Bashas taip pat pažymėjo, kad teisininkų komanda yra dėkinga už galimybę pateikti savo argumentus Aukščiausiajam Teismui.
JAV Kongresas RLUIPA priėmė 2000 m., o tuometis prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas) tais pačiais metais jį pasirašė. Įstatymas reglamentuoja dvi sritis: religinių bendruomenių žemės naudojimą ir institucijose, pavyzdžiui, kalėjimuose, laikomų žmonių teisę praktikuoti religiją.
Pagal RLUIPA, jei valdžios institucija teritorijų planavimo sprendimu reikšmingai apsunkina religinę praktiką, ji turi įrodyti, kad toks apribojimas būtinas itin svarbiam valstybės interesui apsaugoti ir kad nėra mažiau ribojančios priemonės tam tikslui pasiekti.
