Dr. Živilė Advilionienė. Būti ar nebūti gyvybės lopšiu? Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų reorganizacijos klausimą apmąstant (tęsinys)

„Tai buvo ir yra vieta, kur savo nišą randa ypatingi medikai, dirbantys iš pašaukimo, nebijantys pasilenkti, (…) sušlapti rankų ir neforsuojantys, kad gimdyvės spėtų pagimdyti iki pamainos galo. (…) čia buvo erdvė kitokiems gimdymams. Pagarbiems, natūraliems“ (S52), – taip apie Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus atsiliepia viena iš čia gimdžiusiųjų.

Artėjant planuojamam Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų perkėlimui į Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos kliniką, neslūgsta šių gimdymo namų dalininkams (LR Sveikatos apsaugos ministerijai ir LSMU) adresuojami prašymai juos išsaugoti.

Neprašoma neįmanomo. Prašoma rasti būdą išsaugoti tai, kas jau kelis dešimtmečius daugybei šeimų tapo namų jaukumą primenančiu ramiu ir saugiu vaikų atėjimo į šį pasaulį lopšiu.

Prašoma įsiklausyti į šeimų poreikius išsaugant gimdymo namus, kuriuose:

– gyvybė saugoma nuo jos pradėjimo momento, todėl nedaromi abortai, o nėščiosios ir šeimos nuosekliai ir palaipsniui ruošiamos kūdikio gimimui ir auginimui,  

– užtikrinama visapusiška pagarba gimdyvei ir šeimai, jų poreikiams ir lūkesčiams, sudaromos sąlygos oriam ir saugiam natūraliam gimdymui – neskubant ir neskubinant,

– dėl namų aplinkai artimos atmosferos sudaromos sąlygos ramybei ir privatumui, mezgamas betarpiškas žmogiškas ryšys, tad gimdyvė gali jaustis saugi, girdima ir išklausyta.

Šeimos prašo to, kas yra viena iš jų teisių – turėti galimybę rinktis jų įsitikinimus ir poreikius atitinkantį gimdymo modelį. Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai (KKGN) kaip tik tai ir siūlo, tad visuomenė kelia pagrįstą klausimą – ar tikrai pamatuotai priimami sprendimai dėl gimdymo namų nerentabilumo mažinti šeimų pasirinkimo galimybes? Ypač, kai KKGN nėra nišiniai – juos renkasi ne tik Kauno miesto ir rajono gyventojai, bet ir šeimos iš visos Lietuvos, parvykstama ir iš užsienio šalių. 

Kodėl  svarbu išsaugoti Krikščioniškuosius gimdymo namus?

Šie gimdymo namai atitinka kertinius Pasaulio sveikatos organizacijos įtvirtintus pozityvios nėštumo ir gimdymo patirties kriterijus (WHO, 2018a;  WHO, 2018b; WHO, 2025), todėl pamatuotai kyla klausimas, ar racionalu išardyti tai, kas užtikrina akušerinių paslaugų kokybę ir atitinka šeimų poreikius ir lūkesčius (pagal daugybę kriterijų KKGN vertinami geriausiai ar beveik geriausiai Lietuvoje). 

Pagal periodiškai Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vykdomų reprezentatyvių gimdyvių apklausų rezultatus (2022, N-1763), komentarų viešojoje erdvėje (socialinių tinklų paskyrose „Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus“,  „Palydėta motinystė“, „Tampu mama“; po KKGN išsaugojimui skirta Peticija P-87961) apie patirtis KKGN analizę (N-1579 įrašai, gautas duomenų prisotinimą pagal Braun & Clark, 2006) KKGN įgyvendina pamatines PSO pozityviosios gimdymo patirties rekomendacijas: įsiklauso į gimdyvių įsitikinimus, poreikius ir psicho-emocinę savijautą; tenkina jų lūkesčius priežiūrai gimdymo metu ir po jo; užtikrina nuolatinę praktinę ir emocinę paramą; saugo moters orumą ir privatumą; sudaro sąlygas gimdyme dalyvauti lydinčiam asmeniui; gimdymus priima pagarbus ir profesionalus medicinos personalas; atliepiama į gimdyvių norą gimdyti natūraliai, jų norimoje padėtyje, tame tarpe ir vandenyje; gimdyvės įgalinamos dalyvauti priimant sprendimus dėl gimdymo proceso ir medicininių intervencijų; taikomas nefarmakologinis ir farmakologinis skausmo malšinimas; skatinamas motinos-kūdikio odos kontaktas ir žindymas, jo mokoma; užtikrinamas privatumas, netaikoma epiziotomija, eliminuojamas akušerinis smurtas. Visa tai kalba UŽ šių gimdymo namų ir juose puoselėjamo gimdymo modelio išsaugojimą.

KKGN atitinka motinai ir naujagimiui draugiškos gimdymo įstaigos kriterijus (Wallace, 2018) ir LR Sveikatos apsaugos ministerijos aprobuotos Normalaus gimdymo metodikos (Metodika, 2019) nuostatas. 

Visuomenė siekia išsaugoti gimdymo namus, kurie atitinka ne tik PSO rekomendacijas pozityviai nėštumo ir gimdymo patirčiai, bet ir motinai ir naujagimiui draugiškos gimdymo įstaigos kriterijus (Wallace, 2018) bei įgyvendina LR Sveikatos apsaugos ministerijos aprobuotoje Normalaus gimdymo metodikoje įtvirtintas nuostatas:

KKGN sukurta namų jaukumui artima gimdymo aplinka; įgalinamas artimųjų (taip pat dulų) dalyvavimas ir pagalba; užtikrinamas intymumas ir konfidencialumas; gimdymo metu ir po jo stebima fizinė ir psichologinė gimdyvės būklė; gimdymo metu galima laisvai judėti, keisti gimdymo pozą (Metodika, 2019).

Šių nuostatų praktinį įgyvendinimą patvirtina tiek minėti tęstiniai reprezentatyvūs kiekybiniai gimdyvių patirčių tyrimai, tiek kokybinė gimdyvių, šeimų ir medikų atsiliepimų viešojoje erdvėje analizė. 

KKGN pagal PSO rekomendacijas įtvirtintas moters ir visos šeimos pozityvios patirties tęstinumas nuo pozityvios nėštumo iki pozityvios gimdymo ir motinystės patirties, rūpinantis moters savigarba, kompetencija ir savarankiškumu (WHO, 2016).

Demografinės krizės kontekste KKGN ypač svarbūs siekiant minimizuoti negatyvios gimdymo patirties riziką: Shorey, Yang, Ang (2018) tyrimas parodė, kad negatyvi gimdymo patirtis skatina nesusilaukti daugiau vaikų, atidėti gimdymą ar kito gimdymo atveju rinktis ne natūralų gimdymą, o cezario pjūvį, tuo tarpu pozityvi gimdymo patirtis turi įtakos tolimesniems teigiamiems prokreaciniams šeimos sprendimams (Danish, Ambareen, Chaudhry, Sana, 2025).

KKGN gimdžiusiųjų patirtis rodo, kad pozityvi nėštumo ir gimdymo patirtis šeimas paskatina susilaukti daugiau vaikų, dažnu atveju atvykti juos pasitikti tuose pačiuose gimdymo namuose. Tą liudija ir rugsėjo 7 d. prie LSMU vykusi besilaukiančių motinų tylos akcija su kreipimusi į LSMU priimti sprendimą, leidžiantį išsaugoti KKGN veiklą, komandą ir šeimai palankų gimdymo modelį. Kreiptasi į LSMU, nes antroji KKGN dalininkė LR Sveikatos apsaugos ministerija ministro Lino Kukuraičio iniciatyva deda pastangas šiuos gimdymo namus išsaugoti.   

KKGN taikomas holistinis požiūris į žmogų, todėl gimdymo procese matoma ne tik fizinė, bet ir psicho-emocinė gimdyvės, naujagimio ir šeimos sveikata, gimdymas vyksta įsiklausant, neskubant ir neskatinant.   

Minėtas reprezentatyvus gimdyvių tyrimas (N-1763, 2022 m.) ir komentarų viešojoje analizė (N-1579, 2026) patvirtina, kad KKGN į žmogaus gimimą žvelgiama holistiniškai, iš motinos, vaiko ir šeimos perspektyvos, įvertinant ir galimą gimdymo patirties poveikį motinos ir vaiko fizinei ir psichinei sveikatai, šeimos gyvenimo kokybei (Baranowska, 2019) ir prokreaciniams sprendimams (Danish, Ambareen, Chaudhry, Sana, 2025).

Vadovaujantis holistiniu požiūriu siekiama mažinti gimdymo traumų ir pogimdyminių fizinių bei psicho-emocinių sutrikimų (pogimdyminės depresijos, nerimo, nesaugumo, nepasitikėjimo ir nusivylimo savimi) riziką (Dervinytė-Bongarzoni, Navickas, 2017; Karlsdottir, Leap, 2025), puoselėjama gyvybės kultūra, todėl gyvybė saugoma nuo jos pradėjimo momento, nedaromi abortai.

Ši KKGN nuostata ypač svarbi daliai čia gimdyti atvykstančių šeimų, tuo tarpu gimdymo namų reorganizavimas šios nuostatos įgyvendinimo neužtikrintų.

Nuo 2027 m. Sveikatos apsaugos ministerija planuoja bazinį mokėjimą akušerijos ir perinatologijos paslaugas teikiančioms įstaigoms. Tai ženkliai amortizuos akušerijos padalinių finansinius kaštus, todėl KKGN reorganizavimo klausimas svarstytinas ne tiek šiandienos, kiek būsimų sisteminių sveikatos apsaugos sistemos finansavimo pokyčių kontekste. 

KKGN spaudžiami „kietaisiais“ duomenimis, makro lygmens faktine statistika. Tuo tarpu „minkštieji“ duomenys iliustruoja autentiškus atvejus, šeimų poreikius ir patyrimus, akušerijos paslaugų kokybės vertinimą mikro lygmenyje. Visgi, tiek kietieji, tiek minkštieji duomenys kalba UŽ KKGN: nepaisant krentančių gimstamumo rodiklių, procentinė gimdymų KKGN dalis nežymiai auga, ypač po žinios apie laukiančią jų reorganizaciją:  nors lyginant su kitomis ligoninėmis gimimų dalis KKGN labai maža (svyruoja nuo 2,59 proc. 2015 m. iki 4,43 proc. 2026 m.), stebima jų augimo tendencija (žr. 1 pav., 2 pav.).

Šalyje mažėjant gimimų, jų santykinė dalis KKGN nežymiai auga: šių metų sausio-rugpjūčio mėn. juose gimė 69 naujagimiais daugiau (501), nei per tą patį laikotarpį 2025 m. (432). Tai rodo, kad: a) KKGN pasirenkami sąmoningai, b) esama aiškaus juose puoselėjimo gimdymo modelio poreikio ir paklausos, ir būtent tai turėtų būti pamatiniu bet kokios pertvarkos sveikatos sistemoje kriterijumi. Ypač, jei tai tampa virsmu be aiškaus atsakymo, kokią akušerijos paslaugų įvairovę Lietuvoje norime ir galime turėti.

2026 m. duomenys daliniai (sausio-rugpjūčio mėn.)

Šaltinis Higienos instituto statistinės suvestinės

2026 m. duomenys daliniai (sausio-rugpjūčio mėn.)

Šaltinis Higienos instituto statistinės suvestinės

Ko reikia šeimoms?

KKGN ekonomika yra ne finansai, o pasitikėjimo ekonomika, tapusi vizitine jų kortele – šeimos renkasi:

– aplinką, kurioje gali jaustis saugiai ir oriai, kuri dvelkia namų jaukumu ir ramybe;

– medikų ir aptarnaujančio personalo komandą, kurios pasaulėžiūra ir profesionalumu tiki ir pasitiki;

– vietą, kurioje yra visapusiškai saugu, kurioje gali būti gimdyvę lydintis asmuo;

– galimybę rinktis norimą gimdymo modelį;

– PSO rekomenduojamą gerąją gimdymo patirtį.

Akušerijos paslaugų koncentravimas didesniame ligoninės komplekse šiuos šeimų poreikius apribotų ir eliminuotų tai, kas šeimoms itin svarbu – būti girdimoms ir turėti gimdymo modelio pasirinkimo galimybę.

Ką apie patirtis KKGN sako pačios šeimos?

KKGN personalo profesionalumas ir unikalumas: „personalas šiltas, atliepiantis, bet tuo pačiu (…) tai profesionali įstaiga su visa reikiama įranga ir patirtimi priimti sveiką ir sklandų gimdymą kaip jis bepakryptų eigoje“ (S42); „tai buvo ir yra vieta, kur savo nišą randa ypatingi medikai, dirbantys iš pašaukimo, nebijantys pasilenkti, (…) sušlapti rankų ir neforsuojantys, kad gimdyvės spėtų pagimdyti iki pamainos galo. (…) čia buvo erdvė kitokiems gimdymams. Pagarbiems, natūraliems“ (S52).

Pagarba gimdyvei: „čia patyriau pagarbą. Niekas nevyko be mano valios, su manimi ir mano kūnu buvo bendradarbiaujama. Švelniai ir profesionaliai“ (S108); „net palatos ateidavo valyti vėliau, jeigu vaikas ar kartu miegodavome. Maistą palikdavo taip tyliai, kad net negirdėdavome. WC ir dušas vietoje palatoje – laukiant gimdymo ir pagimdžius“ (S150).

Įsiklausymas į šeimų poreikius ir lūkesčius: „vieninteliai Lietuvoje turėjo šeimyninius kambarius, kur galėjo būti visa šeima. Kurie turėjo specialistus ir priiminėjo gimdymus vandenyje“ (S148); „tuo metu man atrodė, kad esu besiblaškantis niekur vietos nerandantis paukštis, o Ji ištiesė man ranką, priėmė, apkabino, nuramino ir nevertė priimti jokių skubotų sprendimų. Man tai buvo didžiausia dovana! (…) jaučiau ir žinojau, kad GALIU, ir išties galėjau“ (S52).

Individuali priežiūra ir asmeninis palydėjimas: „gimdymas čia nebuvo konvejeris – jis buvo patirtis“ (S38), „išsakiusi savo lūkesčius ir poreikius šioje ligoninėje išgirdau atsakymą – kodėl gi ne, pabandykime“ (S154); „matė mano pasimetimą akyse be žodžių, nes mintys lakstė kaip čia taip greitai, tik atvykau, jau stumti, bet vien ta mintis, kad mato tą mano pasimetimą, ramino, palydėjo gražiais žodžiais, kad galėjau klausyti jų ir leisti mintims nurimti“ (S148), „nuo pirmo žingsnio įstaigoje nuolat buvome matomi ir jaučiami (…). Po gimdymo aš dainavau! Ir tai įvyko šiandien, kai visam kolektyvui čia be galo sunkios dienos! Tad kokius stebuklus jie daro, kai gali ramiai kvėpuoti???“ (S147).

Gimdyvės įtraukimas į sprendimų priėmimą: „čia vyko dialogas. Su manimi gydytojai ir akušeriai tarėsi. Manęs klausė “kokie jūsų lūkesčiai?”. Mes kalbėjomės “pagalvokim KARTU”“ (S108).

Namų jaukumą primenanti aplinka, privatumas ir jaukumas: „jaukios, šiltos palatos. Privatumas. Ramybė. Po gimdymo – atskiri kambariai, kuriuose mamos jausdavosi kaip namuose. (…) turime unikalius gimdymo namus, kurie tikrai neprimena ligoninės sienų, visos išsivysčiusios šalys siekia tokias paslaugas suteikt moterims, o čia nori tai sugriauti, ne į ta pusę eina“ (S38).

Šeimo-centriškumas: „čia mus priėmė kartu su visa šeima – kai sužinojau, kad reikės kelias dienas “pagulėti”, jaudinausi dėl sūnaus. Mums pasiūlė šeimos kambarį. Nes jie žino, kaip svarbu mamai būti ramiai dėl savo vaikų“ (S108).

Atvirumas duloms: „palankūs ne tik vaikeliui, šeimai, bet ir šeimoms, pasirinkusioms keliauti į gimdymą lydimiems dulos – čia dula priimama kaip visiškai įprasta praktika, kolegė, komandos dalis“ (S26).

Gimdymo modelio pasirinkimo būtinybė: „nežinau, kur kitur Lietuvoje reikėtų tai rasti. Aš labai norėčiau, kad moterys ir toliau turėtų galimybę rinktis – kur, kaip ir kokioje aplinkoje pasitikti savo vaikus“ (S11).

Pozityvi gimdymo patirtis: „nežinau kitos tokios vietos Lietuvoje, kuri taip puoselėtų krikščioniškas vertybes tiek gimdyme, tiek visoje nėštumo ir pogimdyminėje priežiūroje“ (S48); „čia dirbantys žmonės suvokia, kaip yra svarbu kuo didesnė ramybė, kaip streso sumažinimas gali padėti sklandžiai gimti gyvybei. Kaip tai svarbu moteriai, kurios psichologinė sveikata tiesiogiai priklauso nuo gimdymo patirties“ (S108).

Pozityvių prokreacinių nuostatų formavimasis: tai namai,„kur norisi galvoti apie antrą, trečią, o gal net ketvirtą ir net ne vienos kartos vaiką“ (S1);„dėl tokios fantastinės pirmo gimdymo patirties (…) lėmė sąmoningą apsisprendimą nedelst ir antrojo vaikelio pradėt lauktis labai greitai“ (S72), „kai mąstydavau apie antrą vaikiuką, vienas iš faktorių buvo gimdymo namai“ (S1).

Apibendrinant

Gimimo stebuklas nesuvedamas į skaičius. Išskirtinės, unikalios šeimų patirtys pasitinkant gimstantį mažylį neišmatuojamos statistiniais rodikliais. Jos prasiskverbia iki giliausių žmogiškosios būties gelmių.

Gimdyvių patiriamas saugumas, ramybė, pagarba, neskubėjimas, įsiklausymas ir pamatinių poreikių bei lūkesčių paisymas, kokybiškas ir profesionalias paslaugos, pozityvi nėštumo, gimdymo ir ankstyvojo pogimdyminio laikotarpio patirtis peržengia bet kokią statistiką ir ekonominę logiką.

Matematiniai dėsniai čia tarsi apsiverčia aukštyn kojom – mažiau tampa daugiau: namus primenantys gimdymo namai suteikia daugiau pagarbos, orumo, saugumo ir įsiklausymo, aukštesnę ir šeimos lūkesčius atitinkančią paslaugų kokybę, o pozityvi nėštumo ir gimdymo patirtis angažuoja susilaukti daugiau vaikų.

Regis, šeimos neprašo nieko ypatingo – tik turėti teisę rinktis. Rinktis tai, ką rekomenduoja PSO ir LR SAM – šeimoms priimtiną gimdymo vietą, modelį ir pozityvią gimdymo patirtį. Neprašo sukurti nieko naujo. Prašo tik išsaugoti tai, kas sėkmingai funkcionuoja, vertinama geriausiai ar beveik geriausiai šalyje, tenkina šeimų poreikius ir lūkesčius. Tad KKGN išlikimo klausimas yra ir visuomenės brandos egzaminas. Jis ne apie ekonomiką ir rentabilumą. Jis apie tai, kas svarbiausia – pamatinį buvimą. Apie prasmę, pagarbą ir teisę rinktis.

Kartais tikroji pažanga ir geriausia ekonomika yra išlaikyti tai, kas yra patikrinta, veikia ir ko tikisi tie, kam sistema ir yra sukurta – pacientai.

Naudoti šaltiniai:

1. Baranowska, Barbara. “The Quality of Childbirth in The Light of Research the New Guidelines of The World Health Organization and Polish Perinatal Care Standards”, Journal of Mother and Child. 23(1) (2019): 54–59, doi: 10.34763/devperiodmed.20192301.5459
2. Bende, Anna Patkaine. „Key characteristics of family-friendly cities: a review“, Theoretical and Empirical Research in Urban Management“, 18(1) (2023), 74-84, https://www.jstor.org/stable/10.2307/27197495
3. Braun, Virginia & Clarke, Victoria. „Using thematic analysis in psychology“, Qualitative Research in Psychology, 3(2) (2006) 77–101. https://doi.org/10.1191/1478088706qp063oa
4. Dervinytė-Bongarzoni, Asta, Navickas, Alvydas. „Pogimdyminių depresinių sutrikimų ankstyvoji diagnostika – efektyvios  prevencijos pagrindas“, Sveikatos mokslai / Healt Sciences in Eastern Europe, 27(4) (2017), 31-49, DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.059
5. Danish, Sana, Ambareen, Asma, Chaudhry, Shama, Sana, Maryum. „Determinants of Negative Childbirth Experience and Its Influence on Mode of Delivery Decisions“, Cureus, 17(9) (2025), e92825, doi: 10.7759/cureus.92825
6. Higienos institutas. Gimimų medicininiai duomenys. https://www.hi.lt/sveikatos-statistikos-leidiniai/#–gimimu-medicininiai-duomenys  
7. Karlsdottir, Sigfridur Inga, Leap, Nicky. “The importance of promoting positive childbirth experiences for women: a perspective paper”, Frontiers in Global Women’s Health, 6 (2025), 6:1599249, https://doi.org/10.3389/fgwh.2025.1599249
8. Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga. „Mano gimdymas” apklausos rezultatai”. 2022. https://mgis.lt/mano-gimdymas/
9. Metodika. Normalus gimdymas. Parengė V.Abraitis, A.Arlauskienė, L.Bagušytė, E.Barčaitė ir kt. Lietuvos ir Šveicarijos bendrdarbiavimo programa. 2014 (2019 m. redakcija). https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Akušerinė%20metodika_Normalus%20gimdymas_SAM_2019%2007%2013.pdf
10. Shorey, Shefaly, Yang, Yen Yen, Ang, Emily. “The impact of negative childbirth experience on future reproductive decisions: A quantitavive systematic review”, JAN. Leading Global Nursing Research, 74(6) (2018), 1236-1244, DOI: 10.1111/jan.13534  
11. Walace, Jacquieline. „Using a Birth Center Model of Care to Improve Reproductive Outcomes in Informal Settlements – a Case Study“, Journal of Urban Health, 96(2) (2018), 208-218, doi: 10.1007/s11524-018-0257-3 
12. WHO Reccomendations: Intrapartum Care for „A Positive Childbirth Experience“. World Health Organisation, 2018a, https://www.who.int/docs/default-source/reproductive-health/maternal-health/ipc.pdf?sfvrsn=dc30fc00_8
13. WHO recommendations Intrapartum care for a positive childbirth experience. Transforming care of women and babies for improved health and well-being. World Health Organisation. 2018b, https://iris.who.int/server/api/core/bitstreams/7e9a5c8e-4bcc-4eb7-af5f-3381d52e0382/content
14. WHO recommendations on mantenatal care for a positive pregnancy experience.  World Health Organisation. 2016, https://iris.who.int/server/api/core/bitstreams/9dccde13-3593-4a22-9237-61abe5a3c6b7/content
15. WHO recommendations on maternal health guidelines approved by the WHO Guidelines Review Committee, second edition. World Health Organisation. 2025. https://iris.who.int/server/api/core/bitstreams/12fdb499-733d-4614-aafc-88dcbbb3c829/content